Tiesa, ekspertą nustebino ir Seime pranešimą klausiusių politikų reakcija – mat dalis parlamentarų beveik valandą trukusios kalbos metu ieškojo kitų užsiėmimų ir net neslėpė savo emocijų.
Kalboje aptiko 16 klaidų
Viešojo kalbėjimo ir kūno kalbos eksperto I.Vasiliausko teigimu, beveik valandą trukusi šalies vadovo kalba buvo gana lėta, o tai galėjo pakišti koją ir jam pačiam. Pasak specialisto, lėtesnis minčių dėstymas galiausiai nukreipia auditorijos dėmesį į kitus dalykus.
„Šita kalba truko apie 53 minutes, buvo pasakyta beveik 5000 žodžių. Ir dabar natūraliai skaitytojui kyla klausimas – kas iš to, kad tie skaičiai figūruoja? Pasirodo, viešajame kalbėjime skaičiai turi savo reikšmę.
Tam, kad mus žmogus suprastų, išanalizuotų mintį, suvoktų, suderintų tekstą su savo asmenine patirtimi, mes turėtume pasakyti nuo 90 iki 120 žodžių per minutę. Tada žmogus neįsitempia, spėja paskui kalbėtoją, jis viską girdi, supranta ir nepraranda dėmesio. Ir čia prezidentas šiek tiek „lėtapėdino“.
Kas už to slypi? Prezidentas kalba lėtai, žmogus, kuris turi labai greitą operatyvinę atmintį, greitai suvokia, ką jis pasakė, ir jam jau reikia naujos informacijos. Jis bėga į priekį, o prezidentas dar artikuliuoja tą mintį, kurios nebaigė, nors klausytojas ir žiūrovas jau pats tą mintį užbaigė. Tai reiškia, kad per tą lėtapėdiškumą prezidentas praranda auditorijos dėmesį, ir tada mes prezidento kalbą fragmentuojame.
Neiname kartu su ja, o ją ištraukiame gabalais, padarome mozaiką ir pasidarome savo apibendrinimą. Todėl prezidentui ateityje reikia pradėti kalbėti šiek tiek greičiau“, – portalui lrytas.lt aiškino I.Vasiliauskas.
Pasak viešojo kalbėjimo ir kūno kalbos specialisto, galima labai akivaizdžiai matyti, kad prezidentas kalbą ne sakė, o tik ją skaitė. I.Vasiliauskas taip pat suskaičiavo bent 16 G.Nausėdos padarytų klaidų.
„Kai tu skaitai, esi orientuotas į tekstą, o tavo tikslas yra maksimaliai taisyklingai jį perteikti. Prezidentas padarė 16 klaidų. Tai yra pakankamai daug, palyginus su jo skaitytomis ankstesnėmis kalbomis. Iš kur toks didelis kiekis klaidų? Yra du galimi variantai – pirmas variantas tas, kad prezidentas turėjo visai nedaug laiko susipažinti su tekstu.
Kai kuriose vietose jis daro linksnio klaidą, linksnio klaida išdarko ir pakeičia visą sakinio struktūrą, o iš sakinio struktūros yra logika. Jeigu tu jau bent kelis kartus esi perskaitęs, tu truputį vidiniu balsu girdi, ir tokių klaidų jau nedarysi. Tai yra klaidos, kurios parodo, kad su turiniu susipažinti turėjai nedaug laiko“, – aiškino specialistas.
Dar viena priežastis, anot jo, galėjo būti ir prezidento jaučiama įtampa – mat Seime apsilankęs G.Nausėda įžengė „ne į savo žaidimų aukštelę“.
„Gal tu ir neperskaitei teksto, bet tavo išsilavinimas, bendroji kultūra tau leidžia skaityti taisyklingai. Jeigu aplinkui yra dirgikliai, o prezidentas ateina į Seimą, kur yra valdančioji dauguma, kurie yra ne visai jo draugai, nenori su juo vienoje valtyje irkluoti, jis supranta, kad atėjo ne į savo žaidimų aikštelę.
Ta įtampa kartais tiek viską užgožia, kad net ir susipažinęs su tekstu pridarai klaidų“, – dėstė I.Vasiliauskas.
Kūno kalba – nenatūrali ir „padiktuota“
Specialistui užkliuvo ir tai, jog G.Nausėda kai kuriose pranešimo vietose esą elgėsi kitaip, nei galbūt buvo numatęs jis ar jo komanda.
„Man atrodo, kad kai kuriose vietose prezidentas ekspromtu keitė kalbą. Su kiekviena kalba, kurią tu kontroliuoji, tu susigyveni, ji turi savo tam tikrą ritmiką, tempą. Viskas plaukia tvarkingai, ir staiga atsiranda kažkas, ko neturėtų būti.
Prezidentas keliose vietose leido sau ekspromtu įmesti sakinį ar keletos žodžių junginių – tai byloja apie tai, kad greičiausiai dar pačią paskutinę akimirką kažkas buvo tvarkoma“, – pastebėjo pašnekovas.
I.Vasiliauskas omenyje turėjo prezidento mintį, jog „nebegalima toleruoti atotrūkio tarp planų ir realybės“, – tuo metu G.Nausėda pamojo pirštu.
„Šioje vietoje jis atsisuka į ministrų kabineto atstovus, kurie sėdi, ir sako, kad mes kalbėjomės apie tai su ministre, ir manau, kad ministrė atkreips dėmesį į pastabas. Ir šioje vietoje jis ekspromtu pagrūmojo.
Pati kalba turi ritmiką, ir staiga šitoje vietoje akivaizdžiai iššoksta, atsiranda svetimkūnis. Akivaizdžiai čia buvo čia ir dabar sugalvota, kad šitoje vietoje pamojuosi pirštu, kad blogai daro“, – dėmesį atkriepė viešojo kalbėjimo ir kūno kalbos ekspertas.
„Kai tu sakai kalbą, atsiranda emocinis laukas, turinio ir formos suderinamumas. Tuo tarpu prezidentas bandė kūno kalba šį bei tą parodyti, bet šiuo atveju būsiu griežtas – tai atrodo nerangu, tarsi kažkas pasakė, kad reikėtų neva pamojuoti rankomis, bet nepaaiškino, kiek yra svarbi gestų, kūno kalba, ir kaip reikia ją realizuoti“, – pridūrė I.Vasiliauskas.
Anot jo, šalies vadovo kūno kalba buvo gana niūri ir minimali, o ir ją greičiausiai „padiktavo“ G.Nausėdos komanda.
„Akivaizdžiai matosi, kad jis daro tai, kas jam buvo pasakyta, nėra nieko natūralaus. Tai yra padiktuota – kalboje tikro prezidento aš nemačiau“, – prisipažino I.Vasiliauskas.
Dominavo įvardis „aš“
Viešojo kalbėjimo ir kūno kalbos specialistas atkreipė dėmesį, jog prezidentas savo pranešime nevengė vieno įvardžio – „aš“. Šis žodis, I.Vasiliausko skaičiavimu, nuskambėjo bene 9 kartus.
„Aš aptariau, aš pabrėžiau, aš akcentavau, aš asmeniškai siekiau, aš pamačiau. Kas man pasirodė labai įdomu – su Lenkijos prezidentu A.Duda jau buvo „mes kartu“, o su Prancūzijos prezidentu E.Macronu jau „aš sutariau“. Ne mes kartu, o aš.
Greičiausiai jie tikrai labai gerai sutaria, o galimai su Prancūzijos prezidentu jie labiau sutaria galbūt oficialiuose dalykuose, ir jis save kiek atriboja.
Bet savęs jis tikrai nepamiršta. Kad ir kaip tu gerai viską darai, bet tu dirbi su komanda, o žodis „komanda“ jo buvo paminėtas lygiai 1 kartą“, – akcentavo ekspertas.
Savotiškas savęs išaukštinimas esą atsispindėjo ir prezidento valdantiesiems išsakytoje kritikoje.
„Jis sakė, kad dabartinė Lietuvos Vyriausybė į valdžią atėjo su pažadais stabdyti Astravo jėgainę, nors to padaryti nepavyko. Tai reiškia – jūs žadėjote, ir jūs to nepadarėte. (...) Ir iš karto jis sako: žiūrėkite, o ką aš padariau – asmeniškai pasiekiau, kad Astravo atominė elektrinė būtų pripažinta visos Europos Sąjungos problema.
Ir vėl nuo savęs numeta atsakomybę, ir vėl ją perduoda Vyriausybei“, – pastebėjo I.Vasiliauskas.
Jis pridūrė, kad tam tikro santykių su Vyriausybe atšilimo artimiausiu metu tikėtis tikrai nereikėtų, o ši kalba tik dar kartą tai įrodė.
„Jis galėtų pasidalinti atsakomybe, bet vien tai, kad premjerė ir G.Landsbergis pakankamai su tam tikra pajuokėle įvertino metinį pranešimą, suprantu, kai nei viena, nei kita pusė nepasiruošusi sudėti ginklų, ir toliau subtiliai kovos vieni su kitais savo galių žaidimų lauke“, – komentavo ekspertas.
Įvertino politikų reakcijas
G.Nausėdos pranešimo klausę politikai Seimo salėje elgėsi skirtingai – vieni atidžiai sekė kiekvieną šalies vadovo žodį, tačiau nemaža dalis parlamentarų beveik valandą trukusią kalbą bandė „pagreitinti“ skaitydami naujienas savo telefonuose ar užsiimdami kitomis pašalinėmis veiklomis.
Tiesa, opozicijos atstovus nemaloniai nustebino premjerės I.Šimonytės ir užsienio reikalų ministro G.Landsbergio reakcija – šie retkarčiais neslėpė šypsenų ar net juoko. Pasak I.Vasiliausko, toks elgesys gali reikšti ir tam tikrą provokaciją, kad prezidentas išsiblaškytų, ir norą parodyti savo partneriams, kad G.Nausėda esą „kalba vėjus“.
„Neva jis kalba taip, kad net nebegaliu nuslėpti reakcijos, kaip man tai juokinga. Tai nėra profesionalu – reikia išmokti valdyti savo emocinį foną ir akivaizdžiai nerodyti pagiežos. Tu gali šiek tiek primerkti akis, parodyti iš žvilgsnio, kad nesutinki, bet turi išlaikyti lengvą santykių autoritetą. Kai tu tai darai akivaizdžiai, žmonės žiūri, jie reaguoja. Žmonės supranta, kas čia vyksta, ir ar nuo to geriau pačiai institucijai – tikrai ne“, – pažymėjo specialistas.
Kritikos viešojo kalbėjimo ir kūno kalbos ekspertas turi ir kitiems Seimo salėje sėdėjusiems bei savo reikalais užsiėmusiems parlamentarams.
„Kai prezidentas ateina į Seimo rūmus, Seimo nariai atsistoja ir paploja. Tebūnie tai yra formalu, aš galiu nesutikti su prezidento vertybėmis, su jo programa, bet tai yra formalūs dalykai. Taip išreiškiama pagarba institucijai, kurios atstovas šiai kadencijai yra štai šitas žmogus. Gali jo negerbti, bet per jį, kaip atstovą, aš gerbiu instituciją.
Ir dabar aš turėčiau formaliai parodyti pagarbą, išklausydamas metinio pranešimo. Jis skaitomas vieną kartą per metus. Bet kai kurie Seimo nariai mano, kad jų telefone yra kažkas įdomesnio. Nėra ten tokių žinučių, kad staiga viską mestum, šoktum ir tą žinutę analizuotum.
Bet nuo ko aš ir pradėjau – kai prezidentas kalba per daug lėtai, aš užbaigiu tą mintį greičiau, ir tada natūraliai man nebėra ką veikti. Parodyti, kad bent formaliai aš jus, prezidente, matau ir girdžiu, kai kuriems yra per sudėtinga, ir žmonės nukreipia dėmesį“, – aiškino I.Vasiliauskas.
Jo manymu, dalis politikų antradienį tiesiog pademonstravo, kad yra neišprusę.
„Kai kurie politikai yra neišsilavinę, neišprusę – jie nėra politikai. Kiekvienas atėjęs į politiką galvoja, kad jis yra politikas iš didžiosios raidės, bet ten yra tokios mažos raidės. Po kelerių metų jis išeis, ir mes net neprisiminsime, kad tas žmogus čia buvo“, – svarstė ekspertas.
Apibendrinimas G.Nausėdos pasirodymą Seime I.Vasiliauskas pastebėjo, kad emocionalumo, kuris yra būdingas jo kalboms, šį kartą buvo mažiau, tačiau esą akivaizdu, kad šiuo pranešimu šalies vadovas pradėjo lipdyti pamatus kitų metų rinkimams.
„Jis kalba apie tai, kas yra svarbu kiekvienam žmogui, gyvenančiam čia ir dabar – jis kalba apie sveikatos problematiką, jis kalba apie vaikų sveikatą, neįgaliuosius, šeimas su vaikais, sportininkus – jis ima visus visuomenės dalyvius, sakydamas, kad tame esu aš, problematikos sprendime esu aš – jūsų prezidentas, dabar ir kitų metų“, – vertino I.Vasiliauskas.
