Ekspertė atkreipė dėmesį, kad daugiausiai žodžių savo kalboje G.Nausėda skyrė saugumui, bet paslydo formuodamas aiškią žinią, kurią iš jo kalbos galėtų išsinešti klausytojai.
Taisytina pradžia
Metinis pranešimas – pats nedėkingiausias kalbos žanras, įsitikinusi komunikacijos ir viešojo kalbėjimo konsultacijų įmonės „World of words“ įkūrėja N.Bliūdžiūtė. Anot jos, kyla didelis spaudimas sutalpinti viską, nieko nepamiršti, taip praskiedžiant prioritetus.
„Su vienu uždaviniu prezidentas, atrodo, susitvarkė – saugumui skyrė daugiausiai dėmesio ir nuo pat pradžių, atsispirdamas pasišpilkavimo pradžioje pagundai“, – feisbuke prezidento kalbą įvertino N.Bliūdžiūtė.
Tiesa, ekspertei užkliuvo pats pirmasis prezidento kreipinys į Seimo narius.
„Prašom sėst, mielieji“ – na, kaip šito atsisakyti? Galima tiesiog išlaukti pauzę, nieko nesakant, Seimo nariai tikrai atsisės. Toliau seka eilinė, pakartojanti faktą, pradžia: „šiandien kreipiuosi, nes turiu kreiptis“.
Pagrindinės, kertančios, stiprios ir aiškios žinutės pradžioje nėra, tačiau jei imsime tai, kas buvo pasakyta pradžioje, kaip kaip žinutę, ji tokia:
„Laiko tėkmė išryškina esmę – tai, ką turime svarbiausio ir brangiausio. Viską, už ką anksčiau kovojome ir ką gynėme. Viską, dėl ko verta kovoti artimiausioje ateityje. Mūsų šalies nepriklausomybė, suverenitetas ir demokratija – tai mūsų turtas ir gerovės pagrindas“, – įvardijo ekspertė.
Aiškūs prioritetai
N.Bliūdžiūtė pastebėjo aiškų G.Nausėdos metinės kalbos prioritetą – saugumą, kuriam prezidentas skyrė 2 tūkst. žodžių, kai visame pranešime – 5 tūkst. žodžių.
„Beveik pusė pranešimo. Gerai, kad prioritetas nepasimetė ir jam aiškiai skirta vieta ir laikas. Atsispirta pagundai liesti trumpalaikius politinius klausimus. Kritikos Vyriausybei tikrai yra, bet ji sukoncentruota gale. Kita vertus, auditorija budriausia pradžioje ir gale“, – nurodė ji.
Ekspertė pagyrė gerai sudėtus akcentus temose „Rusijos grėsmė nemažėja“, „ne laikas dangstytis popieriniais planais“.
„Tai rodo, kad prezidentas tikrai geba kalti trumpai ir aiškiai. Kai nori“, – pastebėjo ji.
Tuo metu šalies vadovo kvietimas veikti liko „pakabintas“ – anot ekspertės, kad ši žinutė veiktų, ją reikėjo pasakyti ir pradžioje, ir pabaigoje.
„Pasiekti teigiamų pokyčių mūsų gyvenime reikia kur kas platesnės talkos. Mūsų pasirinkimas – kaišioti pagalius vienas kitam į ratus ar stoti greta vienas kito. Kuris kelias garantuoja sėkmę – daugiau nei akivaizdu. Kviečiu visus ir kiekvieną dalyvauti kuriant stiprią, teisingą, žalią ir inovatyvią Lietuvą!“ – pavyzdį pateikė ekspertė.
Skirtingos temos
N.Bliūdžiūtė atkreipė dėmesį, kiek daug skirtingų temų G.Nausėda savo kalboje palietė: paminėtas karas, Lietuvos saugumo stiprinimas, Baltarusija, euroatlantinė Ukrainos, Moldovos integracija, kultūra, lituanistinis švietimas, ekonomika, šeimos švietimas, klimato kaita, inovacijos ir mokslas, gamyba ir pramonė, transportas, teisingumas, čekučiai.
„Kultūra tapo įrankiu. Nors kultūros dalis pakankamai aukštai (aukščiau ekonomikos), bet iš tikrųjų ji „pakišama“ po saugumo tema tik kaip priemonė atsispirti Rusijos grėsmei, susiaurinant kultūrą iki lituanistinio švietimo ir paveldo išsaugojimo“, – įvertino ji.
Tuo metu komentuodama ekonomikos temą G.Nausėdos kalboje, N.Bliūdžiūtė pastebėjo nevieningą žodyną.
„Ir tik 260 žodžių. Vakar Lietuvos banko valdybos pirmininkas situaciją įvertino kaip korekciją, prezidentas sako, jog kai recesija. Nesakau, kad prezidentas turi derintis prie Lietuvos banko žodyno, bet vieningą signalą siųsti žmonėms būtų neblogai“, – dėstė ji.
Kitas akivaizdus prioritetas G.Nausėdos kalboje – švietimas.
„600 žodžių, tačiau daug skambių problemos įvardijimų, o ne sprendimų: „Kiekvienas jaunas žmogus – tai mūsų valstybės šiandiena ir rytdiena“, „Lietuvoje negali būti pamirštų vaikų. Kiekvienas gyvenimas yra unikalus, todėl neturi tapti biurokratinio nerangumo įkaitu“, – vardijo ekspertė.
Komplimentai pateikimui
Tuo metu prezidento taip mėgiamų vaizdingų pasisakymų, anot ekspertės, metiniame pranešime buvo net šiek tiek per daug – ypač todėl, kad šalies vadovas jas naudoja problemoms įvardyti, o ne sprendimams.
„Prezidentas mėgsta naudoti metaforas, analogijas, kurios stiprina kalbos įtaigą: „įstūmė į voratinklį“, „leidžiasi virškinamas“, „tapti grindimis“, „nusiimti rožinius akinius“, „stovėti ant kreivų kojų“, „žiūrėti pro pirštus“, „reali ne fasadinė vienybė“, „stumti traukinį pirmyn“, „metas tarti sudie kryžkelėms“, – vardijo ekspertė.
N.Bliūdžiūtė pagyrė šalies vadovo kalbos ritmą ir intonaciją, daromas pauzes, palaikomą akių kontaktą.
„Apibendrinant, buvo aiškus pagrindinis akcentas (saugumas) ir pabaiga, išvengta rietenų akcentavimo (tik gale), vaizdinga kalba. Tačiau trūksta stiprios pradžios su vieninga žinute, auditorijos vedimo aiškia sudėtingos kalbos struktūra.
Manau, kad apklausus 100 žmonių, gautume nedaug pasikartojančių atsakymų, ką prezidentas pasakė“, – apibendrino ekspertė.
Visą prezidento metinį pranešimą galite perskaityti čia.
