Pasirodo, tiek visko pripinklinta sklypo, kuriame augo šimtametis galiūnas, dokumentuose, kad nekilnojamojo turto plėtotojas, atsigavęs po kilusio triukšmo, rado kelis teisinius net ne kabliukus, o kablius.
Bet dabar ne apie tai, o apie 2022 metų sausio mėnesio istoriją, kai bendrovė „Rewo“ sostinės T.Ševčenkos gatvėje savavališkai nukirto tris medžius.
Tuometis meras R.Šimašius taip pat svaidėsi žaibais pareiškęs, kad nekilnojamojo turto plėtotojai turės atlyginti daugiau nei 117 tūkst. eurų žalą.
Vis dėlto vėliau istorija pasuko apkaltintai bendrovei palankia linkme – Aplinkos apsaugos departamentas „Rewo“ skyrė vos 30 eurų baudą, o gamtai padarytą žalą įvertino 2004 eurais.
Kodėl taip nutiko? Pasirodo, Vilniaus savivaldybė dar prieš keletą metų siekė maždaug dešimt kartų padidinti medžių atkuriamąją vertę ir drakoniškomis baudomis apdalyti kiekvieną verslininką, pasikėsinusį net į menką medelį.
Tačiau paaiškėjo, kad sostinės valdžia atkuriamosios vertės mokesčių neturėjo teisės taikyti.
Galimybė savivaldybėms pačioms nustatyti medžių vertę atsirado pagal Želdynų įstatymo pataisas, kurios įsigaliojo tik šių metų gegužę. Iki šiol tokią prerogatyvą turėjo tik Aplinkos ministerija.
Kita istorija. Sostinės taryba dar 2021-aisiais priėmė sprendimą drausti mieste kūrenti akmens anglis ar durpių briketus.
Skalambijo apie tai, kad draudimas įsigalios nuo šių metų birželio. Ir ką?
Pasirodo, Vilniaus valdžia neapsižiūrėjo, jog tam, kad draudimas įsigaliotų, dar reikia Aplinkos oro apsaugos įstatymo pakeitimų, leidžiančių savivaldybėms pačioms nustatyti tokius apribojimus.
Taigi kol Seimas tokių pakeitimų nepalaimino, Vilniaus savivaldybės tarybos priimtas sprendimas negali įsigalioti.
Todėl ir kyla pagrįstas klausimas: kas Vilniuje – savivalda ar savivalė? O gal tiesiog darbo imitavimas, kai kuriamos taisyklės, draudimai viskam, kas tik į galvą šauna.
