Įstatymo pakeitimas numato, kad jau nuo šių metų liepos anksčiau tik tam tikrą sumą kanceliarinėms išlaidoms gaudavę tarybos nariai dabar gaus kasmėnesines pajamas, kurios bus traktuojamos kaip darbo užmokestis – jas bus galima leisti kaip panorėjus.
Per mėnesį tarybos narys gaus nuo 605 iki 756 eurų atskaičius mokesčius ir netaikant neapmokestinamojo pajamų dydžio. Skirtumas tarp išmokų priklauso nuo atitinkamos savivaldybės mero atlyginimo dydžio ir gyventojų skaičiaus savivaldybėje.
Ž.Pinskuvienė klausia, iš kur mažesnėms savivaldybėms reikės paimti tiek pinigų, kai tarybos narys dabar joms kainuos kur kas daugiau.
„Jeigu Širvintų rajono savivaldybėje tarybos narys gaudavo 68 eurus, po to – 200 eurų, dabar iš to paties valstybės biudžeto, to paties krepšelio, kaip nustatė Seimas, tarybos narys, atėjęs vieną kartą į tarybos posėdį, vieną kartą į komitetą, užtruks dvi valandas ir už tai gaus 700 eurų.
Širvintų rajono tarybos nario valanda (kitose savivaldybėse tas pats), kainuos 350 eurų. Pasakykite, ar kokio politologo, aukščiausio lygio advokato valanda tiek kainuoja?“ – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Oponentai“ stebėjosi merė.
„Jeigu mūsų savivaldybei tarybos nariai per metus iki šiol kainavo 50 tūkst., tai dabar aš turiu iki liepos 1 dienos surasti dar 300 tūkst. eurų iš to paties mūsų Lietuvos žmonių biudžeto“, – atkreipė dėmesį ji.
Politikė nuogąstavo, kad solidų atlyginimą nepriklausomai nuo darbo rezultatų gausiantys tarybų nariai pristigs motyvacijos.
„Kaip dabar tarybos narius priversti dirbti, net neįsivaizduojame, nes tarybos nariui dabar bus mokama už tai, kad jis ateitų į komitetą ir į tarybą. Tarybos narį kviesime į darbo grupę ar dar kažkur dirbti, jis sakys:
„Mere, nereikia man, nu kam man reikia, aš vis tiek gausiu tuos pačius 700 eurų“, – kritikavo Ž.Pinskuvienė.
Širvintų rajono merė teigė nesuprantanti, kodėl buvo pasirinktas būtent toks skaičius – 20 proc., o ne, pavyzdžiui, 10 proc., arba, kaip siūlė keli Seimo nariai – iki 20 proc., paliekant galimybę savivaldybėms pačioms nuspręsti, koks procentas joms atrodo tinkamiausias.
„Jūs supraskite, tie 20 proc., kas juos pagimdė? Kas sugalvojo, kad turi būti 20 proc., o ne 10 proc.? Paskui mes žiūrime, kas labiausiai gynė šitą įstatymą – socialdemokratai ir konservatoriai. Tada žiūrime į lentelę – socialdemokratų tarybos narių per visą Lietuvą yra net 375. Vienareikšmiškai jie yra suinteresuoti“, – mano ji.
„Ką reiškia 300 tūkst. surasti mano savivaldybei, ir ką reiškia Vilniui, kuris turi milijardą, o jiems reikės 350 tūkst. eurų. Galvoju, nuo kur paimti, ar nuo darželio, ar nuo sveikatos įstaigos?“ – ironiškai klausė Ž.Pinskuvienė.
Merė informavo, kad kartu su Savivaldybių asociacija kreipsis į Finansų ministeriją, prašydama skirti daugiau lėšų biudžete tarybos narių išlaikymui.
„Vėl valdiškais pinigais patepama saviems“, – rėžė politikė.
Pokyčius kritikavo ir įstatymo pataisų Seime nepalaikęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narys, parlamentaras Vilius Semeška. Jo teigimu, tarybos nariui turi būti mokama už išdirbtas valandas, o ne pareigas.
„Aš manau, kad valstybė turi mokėti ne už pareigas, o už atliktą darbą. Dabar mes mokėsime už pareigas“, – pastebėjo V.Semeška.
„Atlyginimas bus mokamas už pareigas, nepriklausomai nuo to, kiek žmogus dirbs – 5, 10 ar 40 valandų per mėnesį. Visiems bus mokama vienodai. Toks precedentas“, – neigiamai pokyčius vertino konservatorius.
Būtent jis kartu su kitu konservatoriumi Jurgiu Razma siūlė kiek mažesnį skaičių – 15 proc. atlyginimo nuo mero algos, tačiau Seimas šio siūlymo net nesvarstė.
„Suprantu motyvaciją. Yra noras, kad daugiau čekiukų istorijos Lietuvoje nebebūtų. Rastas pats paprasčiausias kelias. Man patiktų kiek kitoks kelias. Aš būčiau tos tvarkos iš principo nekeitęs, tik sustygavęs taip, kad būtų privaloma viešinti, būtų nustatomos tam tikros protingos lubos, galėjo būti atlikti nepriklausomi auditai...“ – aiškino V.Semeška.
„Reikia pripažinti, kad pigūs politikai brangiai kainuoja. Tik ta atskaitomybė turėtų būti aiškesnė prieš rinkėją. Na negali žmogus vien už pareigas gauti darbo užmokesčio. Turi užmokestį gauti už atliktą darbą“, – pakartojo jis.
Apie tai, kad įstatymo pataisos dėl kilusio skandalo priimtos kiek skubotai, kalbėjo ir politologė Rima Urbonaitė.
„Jau po įstatymo priėmimo sakiau, kad ne šiaip sau mes turime patarlę „Skubos darbą velnias gaudo“. O velnias slypi detalėse. Manau, kad mes dabar turėsime netrukus ar bent po kažkurio laiko prasmę ar bent jau būtinybę grįžti prie šito įstatymo“, – pažymėjo R.Urbonaitė.
Anot politologės, akivaizdu, kad ir patys Seimo nariai supranta, jog priimtos įstatymo pataisos toli gražu nėra idealios.
„Šita sistema, neabejoju, kels iššūkių, ir tikrai bus tokių, kurie tiesiog pasinaudos galimybe gauti pinigus ir turbūt nelabai ir dirbti. Manau, kad dar grįšime prie to. Bet faktas yra tas – kažkaip tą problemą spręsti reikia, tik tiek, jog čia taško su šitu įstatymu čekiukų istorijoje tikrai nepadėsime“, – apibendrino ji.
Už pastaruosius pokyčius numatančias Vietos savivaldos įstatymo pataisas balsavo 116 Seimo narių, 2 buvo prieš, 9 balsuojant susilaikė.
Tarp parlamentinių frakcijų derintu projektu nustatytos fiksuotos tarybos narių algos, siekiančios penktadalį savivaldybės mero algos. Kiek daugiau uždirbs tarybos opozicijos lyderis bei savivaldybės komitetų pirmininkai. Jų atlyginimas bus penktadaliu, o komitetų pirmininkų pavaduotojų – 10 proc. didesnis nei papildomų pareigų neinančių savivaldos politikų atlygis.
Įstatyme išbraukta nuostata, kuria tarybos nariams yra skiriamos kanceliarinės lėšos pašto, telefono ir interneto ryšio, transporto išlaidoms padengti. Tačiau paliekama teisė savivaldybės tarybos nariui gauti iš savivaldybės administracijos darbo vietą posėdžiui, technines priemones ir pagalbą savivaldybės tarybos nario funkcijoms vykdyti.
Įvedus atlyginimus, savivaldos politikai galės pasinaudoti tikslinėmis nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogomis, gauti lengvatas, susijusias su vaikų auginimu, negalia.
Už praleistus posėdžius tarybos nariai sulauks piniginės nuobaudos – jiems bus mažinamas atlyginamas.
Galiausiai, Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo projekte numatoma prievolė savivaldybėms viešinti informaciją apie tarybų narių atlyginimus savivaldybių internetinėse svetainėse.
Vietos savivaldos įstatymo pataisos įsigalios jau nuo šių metų liepos 1 d., o savivalda yra įpareigota iki tol sutvarkyti visus įstatymo įgyvendinimui reikalingus vietos teisės aktus.
