Advokatas pažymėjo, jog teismas sprendimą turėtų priimti pagal bylos aplinkybes, o ne atsižvelgdamas į nusikaltimų įrodinėjimo statistiką.
Apie tai R. Černius kalbėjo savo baigiamojoje kalboje, pirmadienį Apeliaciniam teismui tęsiant „MG Baltic“ politinės korupcijos bylos nagrinėjimą. Pats G. Steponavičius teisme nepasirodė.
Advokatas prašė teismo palikti išteisinamąjį nuosprendį ne tik jo ginamajam, bet ir visiems kitiems išteisintiesiems byloje.
„Nuosprendis yra pagrįstas, teisingas ne tik G. Steponavičiaus, bent ir kitų išteisintųjų atžvilgiu, toks nuosprendis turi išlikti, nes nėra argumentų ar įrodymų, dėl kurių asmenys turi būti pripažinti kaltais“, – sakė jis.
Advokatas R. Černius teismui priminė, kad valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras J. Laucius savo baigiamojoje kalboje stebėjosi pirmosios instancijos teismo išteisinamuoju sprendimu bei akcentavo, kad teismas įrodymus vertino tiesmukiškai, taikė pernelyg aukštą korupcijos įrodinėjimo standartą.
G. Steponavičiaus gynėjas priminė, kad prokuroras savo kalboje atkreipė dėmesį į tai, kad Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertai šiemet paskelbė, jog pirmos instancijos teismo sprendimas vadinamojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje rodo, kad korupcijos įrodymo standartas išlieka iššūkiu Lietuvos teismams.
Advokato įsitikinimu, šioje byloje negalima remtis vienokia ar kitokia tarptautine ar nacionaline statistika.
„Kadangi byloje nėra įrodymų, mane asmeniškai nustebino prokuroro kalba, kai jis savo kalbą grindė vienos organizacijos pažyma, kad Lietuvoje nusikaltimų atskleidimo statistika yra bloga. (...) Susidaro įspūdis, kad grįžtame į senus laikus, kai sprendimai priimami ne pagal bylos aplinkybes, o pagal statistiką ar dėl statistikos“, – teisme kalbėjo R. Černius.
Jo įsitikinimu, G. Steponavičiaus atžvilgiu taikytos procesinės priemonės, pavyzdžiui, privalomas dalyvavimas teismo posėdžiuose ir tada, kai aptariami bylos epizodai, kuriuose jis nedalyvavo, gali būti traktuojamas kaip kankinimas procesais.
„Tai pavadinčiau kankinimo procesu“, – pažymėjo R. Černius.
Advokatą nustebino ir prokuroro J. Lauciaus teiginiai apie sisteminės korupcijos požymius byloje.
„Mes nenagrinėjame sisteminės korupcijos. Jeigu prokuroras turi duomenų apie sisteminę korupciją, reikėtų imtis sisteminių priemonių prieš ją“, – tikino jis.
Skundžia teisėsaugos veiksmus, prokuroras nori sprendimo pakeitimo
ELTA primena, kad Apeliacinis teismas apeliacine tvarka nagrinėja baudžiamąją bylą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo prekyba poveikiu, papirkimu, piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi kaltinamas R. Kurlianskis, buvęs Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis, eksparlamentaras Šarūnas Gustainis, buvęs liberalas G. Steponavičius, parlamentaras Vytautas Gapšys, taip pat juridiniai asmenys koncernas „MG Baltic“, dabar pakeitęs pavadinimą į „MG grupė“, Liberalų sąjūdis ir Darbo partija buvo išteisinti.
Apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pateikė išteisintojo R. Kurlianskio gynėjai Simonas Slapšinskas ir Giedrius Danėlius, išteisintojo E. Masiulio gynėjas Ruslanas Boiko ir Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras J. Laucius. Išteisintųjų asmenų advokatai ginčija žvalgybos duomenų teisėtumą, prašo pripažinti netinkamais.
Prokuroras J. Laucius prašo Apeliacinio teismo panaikinti žemesnės instancijos nuosprendį ir visus išteisintuosius pripažinti kaltais bei skirti bausmes.
