Šeštadienį sostinės gyventojus pasitiko kiek neįprastas vaizdas – visai šalia Baltojo tilto atvykę miestiečiai galėjo pamatyti tanką „Abrams“ ir šarvuotąją pėstininkų kovos mašiną „Bradley“, savaeigę haubicą „PzH 2000“, oro gynybos sistemą NASAMS ir kitos karinės technikos.
Nuo ankstyvo ryto vykusio NATO festivalio metu politikai pristatė ir tai, ko Lietuva gali tikėtis didžiausiame šalies istorijoje renginyje.
Istoriniai sprendimai
Diskusijos metu krašto apsaugos ministras A.Anušauskas nurodė, kad Vilniaus viršūnių susitikimo metu tikimasi bent kelių istorinių sprendimų.
Pirmiausiai ministras pabrėžė Švedijos narystės NATO klausimą ir naujuosius NATO Baltijos šalių gynybos planus.
„Tai nepaprastai svarbu ir reikšminga, Švedija – didelė galia, kuri atsiranda Baltijos jūroje ir iš esmės tampa mūsų sąjungininkė.
Taip pat tikimės, kad tie planai, kurie sukurti rytų flangui ginti, (...) galbūt bus patvirtinti iki NATO viršūnių susitikimo, o gal ir jo metu. Jie keičia milijardo žmonių (...) ateities gyvenimą, saugumo supratimą“, – pabrėžė A.Anušauskas.
Tuo pačiu ministras pabrėžė ir Ukrainos narystės NATO klausimą, dėl kurio, kaip pripažino A.Anušauskas, debatai tarp Aljanso narių vis dar vyksta – vienareikšmiško sutarimo tarp šalių nėra.
„Tai nėra paprasta, kad 31 valstybės nuomonės sutaptų ir viskas būtų taip idealiai, kaip norime. Reikia ieškoti kompromisų. Bet kokiu atveju, NATO ir Ukrainos taryba pirmą kartą susirinks būtent Vilniuje“, – kalbėjo jis.
Galimybių langas
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys diskusijos metu kalbėjo, kad Lietuvai dėl NATO viršūnių susitikimo Vilniuje atsivėrė unikalus galimybių langas.
Anot jo, Vilnius taps tikriniu žodžiu, skirtu tam tikriems reikšmingiems Vakarų valstybių sprendimams apibūdinti.
„Kaip dabar savo leksikone vartojame „Madridas“, „Madrido sprendimai“, siedami su Madrido viršūnių susitikime priimtu sprendimu, pavyzdžiui, didinti pajėgas, taip bus ir su Vilniaus sprendimais.
Vilniaus sprendimai tikrai bus dėl išsiplėtusios NATO, dėl papildomų narių – pirmą kartą sudalyvaus Suomija kaip pilnateisė narė, taip pat, kaip ir minėjo ministras, ir dėl Švedijos.
Regioniniai planai taip pat bus Vilniaus sprendimai, ir mes juos įgyvendinsime“, – kalbėjo K.Budrys.
Pasak prezidento patarėjo, jau dabar būsimas viršūnių susitikimas skleidžia žinią apie Lietuvą.
„Tokio žinomumo dabar tarptautinėje žiniasklaidoje, politiniuose debatuose, Lietuva turėjo gal tik 2013 metais, kai ruošėmės Europos Sąjungai“, – pastebėjo jis.
K.Budrys pabrėžė, kad Lietuva turės nedidelį langą, kurį reikės maksimaliai išnaudoti.
„Turėsime tūkstančius tarptautinės žiniasklaidos žurnalistų, kurie ne tik darbotvarkę aprašys, bet ir viską, ką mato aplink. Dėl to turime tikrai didelę galimybę“, – pastebėjo jis.
Balandį NATO pristatė šalių atstovams Aljanso regioninės gynybos planus, kuriuos viliamasi patvirtinti dar iki šią vasarą Vilniuje vyksiančio aukščiausio lygio Aljanso vadovų susitikimo. Pirmą kartą Lietuvoje rengiamas NATO viršūnių susitikimas vyks liepos 11–12 dienomis Vilniuje.
Tai bus didžiausias renginys Lietuvos istorijoje, kuriame tikimasi 40–50 užsienio valstybių delegacijų bei maždaug 2000 nevyriausybinių organizacijų ir tarptautinės žiniasklaidos atstovų. Apie galimybę dalyvauti renginyje yra užsiminęs ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
