Atsakymas painioje byloje dėl vizos Rusijos verslininkui – tik po mirties

Mirtimi paženklinta byla baigėsi – prieš keletą dienų Vilniaus apygardos teismas (VAT) išteisino buvusį Lietuvos ambasadorių Rusijoje Rimantą Šidlauską.

Tačiau šio sprendimo buvęs diplomatas nebesužinos – jis išteisintas po mirties. 60-metis R.Šidlauskas mirė praėjusių metų rugsėjį, praėjus pusmečiui po to, kai Vilniaus miesto apylinkės teismas jį pripažino kaltu paėmus kyšį ir už tai skyrė 16 500 eurų baudą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas tuo pačiu nuosprendžiu buvo išteisinęs verslininką Albiną Bieliauską – taip pat po mirties.

Pernai nuteisto R.Šidlausko artimieji išteisinimo nebesiekė, neprašė grąžinti ir iš jo konfiskuotų 3 tūkst. eurų. Juos pareigūnai laikė kyšiu, bet VAT nutarė kitaip.

Išteisinęs vienintelį gyvą likusį šios bylos dalyvį Rusijos verslininką Rinatą Nasyrovą apygardos teismas išteisino ir kyšio paėmimu iš jo kaltintą R.Šidlauską.

Bet keistą bylą išnagrinėję teisėjai taip ir nesužinojo, kodėl Valstybės saugumo departamento (VSD), o vėliau ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai sekė R.Nasyrovą, R.Šidlauską ir A.Bieliauską.

Nors pastarieji du jau mirę, VSD pareigūnai VAT atsakė, kad atskleisti šių asmenų sekimo motyvus dar per anksti – ženklu „slapta“ pažymėtų dokumentų įslaptinimo terminas esą nesibaigė.

R.Nasyrovo advokatas Linas Belevičius pažymėjo, kad VSD gautuose leidimuose sekti šiuos tris asmenis nėra nurodytas joks faktinis žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindas, nenurodytos netgi teismo nutarčių datos.

Itin mažai informacijos apie slaptus veiksmus teismams pateikė ir Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Gali būti, kad slaptumu pareigūnai išsigelbėjo nuo priekaištų dėl neteisėtų veiksmų.

„Tiek informacijos nepakanka, kad būtų galima įvertinti, ar žvalgybos veiksmai buvo atlikti teisėtai, nes nėra aiškus slaptųjų veiksmų atlikimo faktinis ir teisinis pagrindas“, – savo nuosprendyje pažymėjo VAT.

2018 metais VSD skelbė pradėjusi tyrimą dėl grėsmės valstybės ekonomikai ir saugumui.

Ši byla buvo aptarinėjama Prezidentūroje, dėl jos sugrįžti iš Maskvos į Lietuvą kuriam laikui buvo priverstas ir tuometis ambasadorius Rusijoje Remigijus Motuzas.

Tačiau teismas nustatė, kad istorija, kurią iš padrikų pokalbių lipdė net dviejų tarnybų pareigūnai, buvo daug paprastesnė.

Pareigūnai bandė įrodyti, kad R.Nasyrovas davė kyšį R.Šidlauskui siekdamas sau ir savo sūnui gauti Šengeno vizas.

Tačiau tokiuose kaltinimuose logikos neįžvelgė nei patys teisiamieji, nei VAT teisėjų kolegija.

Byloje buvo teigiama, kad neteisėtą atlygį – 3 tūkst. eurų – R.Šidlauskas gavo už tarpininkavimą – rekomendacinį laišką tuomečiam ambasadoriui R.Motuzui. Diplomatinę tarnybą baigęs R.Šidlauskas tuomet vadovavo Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijai.

Bet teismuose paaiškėjo, kad ne kartą Šengeno vizą turėjęs ir verslo reikalais dažnai Lietuvoje lankydavęsis R.Nasyrovas ją būtų gavęs ir be šio rašto – jis nė vienoje Šengeno šalyje nebuvo pažeidęs vizų režimo.

Šis atvejis buvo jau šeštas, kai R.Nasyrovas kreipėsi dėl vizos išdavimo, ir trečias kartas, kai tarpininkavimo raštą jam rašė R.Šidlauskas. Tyrėjai neaptiko jokių duomenų, kad už tai buvęs diplomatas būtų gavęs kokį nors atlygį.

Tačiau šį kartą buvo teigiama, kad R.Nasyrovas su R.Šidlausku už šią paslaugą tarėsi dėl 10 tūkst. eurų atlygio.

„Tai būtų tas pat, jeigu restorane „McDonald’s“ aš duočiau tūkstantį eurų, kad man parduotų mėsainį, kainuojantį tris eurus“, – viename teismo posėdžių iš kaltinimų šaipėsi Rusijos verslininkas.

Vizos dviem žmonėms tuo metu kainavo apie 140 eurų.

Buvęs ambasadorius dar tyrimo metu pripažino iš R.Nasyrovo gavęs tris tūkstančius eurų, tačiau tikino, kad tai neturi nieko bendra su vizomis.

„Ne kiekviena finansinė operacija grynaisiais pinigais – tai kyšis“, – sakė R.Nasyrovo advokatas L.Belevičius.

Teisiamųjų versija patikėjo ir Vilniaus apygardos teismas.

R.Šidlauskas yra pasakojęs, kad neturėdamas už ką grąžinti būsto paskolos paprašęs savo pažįstamo verslininko A.Bieliausko paskolinti 10 tūkst. eurų.

Pastarasis skolinti pinigų atsisakė baimindamasis, jog R.Šidlauskas neįstengs jų sugrąžinti, tačiau užsiminė, kad pinigų galėtų paskolinti Maskvoje gyvenantis jų bendras draugas R.Nasyrovas.

Galbūt tuo metu šie pokalbiai sudomino ir VSD pareigūnus.

Svarbiu įrodymu šioje byloje turėjo tapti vienas R.Nasyrovo ir R.Šidlausko pokalbis rusų kalba, kuriame buvęs diplomatas teigė, kad serga ambasadoriaus žmona, todėl reikėtų jį „truputį papirkti“.

Žodį „papirkti“ girdėjo tik įrašo klausę pareigūnai ir Teismo ekspertizės centro darbuotojos.

Nei teismo posėdžių salėje įrašo klausę bylos dalyviai, nei dar trys jį tyrę ekspertai šio žodžio negirdėjo, o pats R.Šidlauskas teigė sakęs žodį „pagailėti“.

Be to, ekspertai atkreipė dėmesį, kad įrašas nekokybiškas, – R.Nasyrovas į skambutį atsiliepė būdamas triukšmingoje aplinkoje, nesiklausė pašnekovo, dažnai kalbėjo kartu su juo ir bandė kuo greičiau baigti pokalbį.

Verslininkas iš Rusijos tikino neskaitęs ir įrodymu šioje byloje laikytos R.Šidlausko žinutės: „Buvo tavo žmona, dabar sūnus, reikia 10@.“ Pareigūnai nusprendė, kad šis ženklas turėjęs reikšti 10 tūkst. eurų.

R.Nasyrovas yra pasakojęs, kad žinutėje galimai paminėtų pinigų pareigūnai pradėję ieškoti dar Vilniaus oro uoste.

Verslininkas su sūnumi į Vilnių atskrido 2019 metų balandžio 5-ąją ir iškart sulaukė išskirtinio dėmesio, jų daiktai buvo tikrinami itin kruopščiai.

Dar keistesni dalykai prasidėjo atvykėliams apsistojus Vilniaus centre esančiame viešbutyje „Kempinski“.

Ten neva įtartinų svečių jau laukė visas būrys STT pareigūnų, o kambarys buvo prikaišiotas slaptos įrangos.

Ji įrašė net R.Nasyrovo pokalbį su pačiu savimi.

Nežinia, ką ruošdamasis susitikimams pats sau murmėjo R.Nasyrovas, bet sekliai iš jo žodžių sugebėjo sudėti rišlų tekstą, kurį pateikė teismui.

R.Nasyrovas esą minėjęs 3000 eurų ne kaip dovaną ar paskolą, o kaip atlygį už vizų išdavimą, jis taip pat keikėsi, repetavo, ką sakytų, jeigu būtų sulaikytas.

Šį tekstą ir garso įrašą palyginusiems VAT teisėjams liko tik stebėtis pareigūnų kūryba – nors įraše girdėjosi žodžiai „trys tūkstančiai“, iš nekokybiško įrašo ir vieno kito žodžio nieko daugiau neįmanoma suprasti.

Nors pareigūnai itin slėpė, kada pateko ir ką darė svečio iš Rusijos kambaryje, teisme paaiškėjo, kad patekti į jo kambarį ir apžiūrinėti daiktus jiems buvo leista ne daugiau kaip 10 kartų. Be to, reikėjo stebėti ir viešbučio restoraną, kur R.Nasyrovas pirmiausia susitiko su A.Bieliausku ir paklausė „ar trys normaliai?“ ir sulaukė jo pritarimo.

VAT teigimu, šis pokalbis tik įrodo, kad prieš R.Nasyrovui atskrendant į Lietuvą nebuvo jokio susitarimo nei dėl kyšio, nei dėl jo sumos – rusas pats nusprendęs, kiek pinigų galėtų duoti R.Šidlauskui.

Viešbutyje susitikę R.Šidlauskas su R.Nasyrovu net neužsiminė apie vizas – tam nebebuvo prasmės, nes verslininkas jau buvo gavęs vizą sau ir sūnui ir už abi sumokėjęs 140 eurų.

Voką su 3 tūkst. eurų gavęs R.Šidlauskas jį įsikišo į kišenę. Kitą dieną pinigus jis įdėjo į bankomatą, o tai liudijantį kvitą atidavė STT pareigūnams.

Po apklausos buvęs diplomatas buvo išgabentas į Kauno areštinę.

Už grotų atsidūrė ir R.Nasyrovas, kuris Lietuvos pareigūnų veiksmus jau yra apskundęs Europos žmogaus teisių teismui.

Įtariamuoju tapęs Rusijos verslininkas norėjo išvykti iš Lietuvos už piniginį užstatą, tačiau jo suma kaskart buvo didinama. Negana to, užsienietis pateikė ieškinį ir už pragyvenimo išlaidas – kol vyko tyrimas, jis turėjo gyventi viešbučiuose.