Dūmus pamatė ir pagalbą iškvietė praeiviai. Jie iš sandėliuko išvedė nestipriai apdegusį 34 metų vyrą. Jį išsivežė greitoji pagalba.
Durų neturinčiame sandėliuke gaisras neišplito, ugniagesiai išnešė vandeniu sulietus smilkstančius skudurus.
„Palaikė mane ligoninėje iki vakaro ir paleido, – po gaisro „Lietuvos rytui“ pasakojo Vitas K. – Neturiu namų. Gal prieš dešimt metų mane išvijo. Pašalpų jokių negaunu, nes neturiu dokumentų.
Buvau pas socialines darbuotojas. Sako, reikia 8 eurų 60 centų ir padarys dokumentus. Iš kur aš paimsiu tiek pinigų.“
Vitas sandėliuką pavertęs sąvartynu. Nedidelėje patalpoje – kalnas maisto atliekų, tuščių butelių, stiklainių, skardinių.
Vitas gulėjo ant purvino lovos čiužinio užsiklojęs iš šiukšlių konteinerio parsineštu šiltu apklotu.
Benamis tikino, kad neturi jokių galimybių gauti pinigų bent asmens dokumentui.
Jis sakė, jog butelių rinkti neapsimoka, nes esą juos surenka kiti jo likimo draugai. Vitas tiktai kažin ką neaiškiai numykė išgirdęs patarimą, kad galima padirbėti pas žmones kokius ūkio darbus ir gauti vieną kitą eurą.
Į nakvynės namus vyras irgi nenori – prieš kelerius metus juose gyveno ir labai nepatiko.
„Seniau bandžiau prie bažnyčios prašyti išmaldos. Nieko jie ten neduoda – per dieną vos litą surinkdavau. Visi sako: ko čia sėdi, eik dirbti“, – piktinosi benamis.
Sandėliuką infekcijos bomba pavertęs Vitas sakė, kad niekada nesiprausia, nebent vasarą Šešupėje.
Gyvenimo dugne atsidūręs jaunas vyras susitaikė su savo likimu ir nieko nenori keisti: „Aš daug negeriu. Maisto randu konteineriuose, nuorūkų prisirenku šiukšlių dėžėse.“
Prie bažnyčių užpuldinėjo pensininkus
Jaunas vyras nė žodžiu neprasitarė, kodėl bemaž prieš dešimtmetį buvo išvytas iš namų, kodėl nebendrauja su ne Marijampolėje gyvenančiu broliu.
Mažiausiai šešis kartus teistas Vitas maždaug prieš aštuonerius metus buvo virtęs pensininkių plėšiku.
Savo aukų jis patykodavo prie Marijampolės bažnyčių.
89 metų pensininkę vidury dienos buvo užpuolęs šventoriuje. Jis smaugė moterį, grasino atsuktuvu ir reikalavo pinigų. Tąsyk užpuoliką sulaikė gatve einantis jaunas vyras, išgirdęs iš šventoriaus sklindantį pagalbos šauksmą.
Pareigūnai atpažino sulaikytąjį, kuris prieš pustrečio mėnesio prie kitos bažnyčios buvo užpuolęs kitą garbaus amžiaus marijampolietę, ją sekęs nuo prekybos centro, kai prie kasos pastebėjo, kad pensininkės piniginėje yra nemažai pinigų.
Tąsyk iš areštinės paleistas ir teismo laisvėje laukęs Vitas atgailavo, žadėjo pasitaisyti, tačiau greitai vėl užpuolė garbaus amžiaus moterį. Plėšikas teisinosi, kad nusikalsti jį privertė nuolatinis badavimas. Esą su apiplėštos pensininkės pinigais jis būtų iš karto ėjęs į kavinę ir normaliai pavalgęs.
