„Iš tikrųjų situacija nėra maloni, yra neeilinė, ir šiandieną mes, taryba, ieškome sprendimų. Taip, du konkursai neįvyko, bet mes turime rasti mechanizmą, būdą išeiti iš šitos situacijos“, – Seimo Kultūros komiteto surengtame nuotoliniame pasitarime teigė E. Valatka.
„Mes sekame visuomenės reakciją, nuomones, pasiūlymus. Šiandieną lyg ir sklando idėjos, kad reikėtų keisti LRT įstatymą ir turėti 13 narį, bet aš nemanau, kad šitas kelias mums reikalingas“, – pabrėžė LRT tarybos pirmininkas, pridurdamas savo siūlymą – rengti atvirą, o ne slaptą balsavimą dėl kandidatų.
„Mano supratimu, šiandieną vienas iš kelių – organizuoti atvirą balsavimą. Ta mintis tikrai skamba daugelio lūpose. (...) Reikėtų keisti tarybos darbo reglamente ir tuo pačiu generalinio direktoriaus rinkimų tvarkos apraše tą nuostatą, kad balsavimas vyksta atviras ir kad sprendimai priimami daugumos tarybos narių. O jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, rezultatą lemia tarybos posėdžio pirmininko balsas“, – paaiškino E. Valatka.
Anot S. Kairio, antrą kartą nepavykus paskirti LRT vadovo, krizė yra akivaizdi. Jis pabrėžė, kad LRT tarybos nariai yra paskirti konkurso būdu išrinkti visuomeninio transliuotojo generalinį direktorių.
„Tarybos nariai nėra paskirti tiesiog išreikšti nuomonę. Tarybos nariai privalo paskirti konkurso būdu vadovą. Ir akivaizdu, kad iš 2 kartų tam nepavykus, ta krizė yra ir tikrai nereikėtų apsimetinėti, kad nėra dramblio kambaryje“, – Kultūros komiteto pasitarime teigė ministras.
Jis sukritikavo ir dabartinį tarybos narių balsavimą už kandidatą į LRT generalinio direktoriaus postą.
„Man pats tas balsavimas atrodo truputėlį archajiškas. Truputėlį primena tokį prieš 10 metų populiarų modelį savivaldybių įmonėse, kur tiesiog valdyba ima ir paskiria balsų dauguma vieną ar kitą kandidatą. Aš manau, kad jau šiais laikais viešajame sektoriuje taip nebeturėtų būti“, – akcentavo S. Karys.
Ministras pateikė savo pasiūlymą – kandidatų programas vertinti dešimtbalėje sistemoje, kad nebūtų iškraipyti tarybos narių balsai.
„Ir tas balsavimas turėtų būti ne už vieną ar už kitą asmenį, bet iš esmės turėtų vertinti abiejų ar visų dalyvaujančių konkurse programas, tiek raštu, tiek žodžiu įvedant ne šiaip balsavimą, o įdedant vertinimą dešimtbalėje sistemoje, kas yra normali praktika atrenkant vadovus“, – sakė S. Kairys.
„Yra labai puiku matyti nuasmenintą matricą visų balsų ir viską puikiai matysi, ar iš tikrųjų tarybos nariai vertina kompetencijas, ar nėra balsų iškraipymo“, – pridūrė ministras.
Susiginčijo, ar diskusiją turėtų inicijuoti politikai
Pirmadienį Seimo Kultūros komiteto suorganizuotame pasitarime kilo ginčai, ar diskusijos dėl LRT generalinio direktoriaus rinkimų turėtų vykti dalyvaujant parlamento politikams.
„Kultūros komitetas, aišku, kaip Seimo institucija, nori išgirsti mūsų nuomonę, ir tą nuomonę aš manau pakankamai gerai įgarsino LRT tarybos pirmininkas Eugenijus Valatka. Tačiau pati diskusija, kaip mes tai darysime, turi vykti ne čia, su Kultūros komiteto nariais, bet atskirame tarybos posėdyje, kuris yra numatytas birželio 20 dieną“, – pabrėžė LRT tarybos narys Mindaugas Jurkynas, pridurdamas, kad tokiu būdu yra daromas spaudimas tarybos nariams.
Seimo narys Vytautas Kernagis su tokia M. Jurkyno nuomone nesutiko ir pabrėžė, kad politinis spaudimas LRT tarybai nėra daromas.
„Mes tiesiog matome bėdą ir susibūrėme visi pakalbėti, kaip ir ką jūs ruošiatės toliau daryti. Čia jokio politinio spaudimo nėra“, – nuotoliniame pasitarime teigė V. Kernagis.
LRT tarybos narys Jonas Staselis užstojo kolegą teigdamas, kad politikų kaltinimai tarybai dėl generalinio direktoriaus neišrinkimo ir yra politinis spaudimas.
„Pagal leksiką ir formuluotes, tai ką mes išgirdome, manyčiau, kad tai jau laikytina politiniu spaudimu. (...) Tai yra normalus demokratinis procesas, yra renkama ir neišrenkama“, – sakė J. Staselis.
Kultūros ministras S. Kairys pritarė parlamentarui V. Kernagiui pabrėždamas, kad nors LRT generalinio direktoriaus rinkimai priklauso tik nuo tarybos, visuomenėje kilusios diskusijos priverčia ir politikus įsitraukti į pokalbius šia tema.
„Aš irgi manyčiau, kad nieko čia nėra neigiamo. Diskusija bus paviršutiniška, nes, be abejo, viskas priklauso nuo tarybos, politikai irgi turi susikoncentruoti į pagarbaus atstumo laikymąsi, tas yra akivaizdu“, – teigė ministras.
„Bet kai jau kelintą kartą nesigauna rezultatas, kai transliuotojas yra ne privatus, o visuomeninis, tai natūralu, kad tų klausimų kyla ir tada jau politikai turi atsakinėti į klausimus, o atsakinėdami ir uždengti tarybą, kad ji savo veiklą galėtų daryti iki galo“, – akcentavo S. Kairys.
Prezidento vyriausiasis patarėjas teisės klausimais Andrius Kabišaitis pabrėžė, kad Seimo nariai negali prisidėti prie LRT generalinio direktoriaus rinkimų klausimo sprendimo. Tai, akcentavo jis, būtų prieštaravimas Konstitucijai.
„Konstitucinis Teismas kalba apie tai, kad LRT taryba kaip visuomeninio transliuotojo valdymo organas, turėtų turėti visišką nepriklausomybę ir būti apsaugotas nuo politikų. Nes priešingu atveju, kaip sako Konstitucinis Teismas, visuomeninis transliuotojas nustos būti visuomeniniu transliuotoju, dings objektyvumas“, – pasitarime teigė A. Kabišaitis.
„Seimo dalyvavimas yra pakankamai ribotas, išklausyti galima, parlamentinė kontrolė yra galima, tačiau prisidėti prie šio klausimo sprendimo būtų prieštaravimas Konstitucijai ir Konstitucinio Teismo doktrinai“, – pridūrė prezidento patarėjas.
Generalinio direktoriaus rinkimų tvarką nustato LRT taryba
Pasak visuomeninio transliuotojo teisininkės Linos Joskaudaitės-Dmitrijevos, LRT įstatyme apie generalinio direktoriaus rinkimo tvarką yra tik užsimenama.
„LRT įstatyme yra tik trys sakiniai, kurie yra susiję su generalinio direktoriaus rinkimo tvarka. Tai turime 11 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kuris pasako, kad taryba priima viešo konkurso LRT generalinio direktoriaus pareigoms eiti organizavimo tvarkos aprašą ir viešai jį paskelbia LRT portale“, – pasitarime teigė teisininkė.
„Ir kiti du sakiniai yra nustatyti 13 straipsnio 2 dalyje, kuri sako, kad LRT generalinį direktorių viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai į pareigas skiria ir iš jų atleidžia taryba. Ir, nesurinkus reikiamo balsų skaičiaus, rengiamas naujas konkursas. Tai yra trys įstatyminės nuostatos, susijusios su šios dienos tema, ir daugiau įstatymas nekalba apie procedūras, apie balsavimo būdus, apie slaptą ar atvirą balsavimą“, – paaiškino L. Joskaudaitė-Dmitrijeva.
Todėl, pasak jos, Seimas, kaip įstatymų leidėjas, yra teisiškai nustatęs pareigą LRT tarybai priimti generalinio direktoriaus rinkimų tvarką.
„Taigi, įstatymų leidėjas yra nustatęs pareigą tarybai nustatyti rinkimų tvarką, kokiomis procedūromis vadovaujantis dirba LRT taryba ir renka generalinį direktorių“, – pabrėžė teisininkė.
ELTA primena, kad antradienį posėdžiavusi LRT taryba vėl neišrinko naujo visuomeninio transliuotojo generalinio direktoriaus. Konkurse dalyvavę kandidatai Monika Garbačiauskaitė-Budrienė bei Aistis Zabarauskas sulaukė vienodo palaikymo – už kiekvieną jų balsavo po 6 LRT tarybos narius.
Kovo mėnesį įvykusiuose LRT generalinio direktoriaus rinkimuose iš šešių kandidatų, dėl nepakankamai surinkto balsų kiekio, taip pat nebuvo išrinktas nei vienas. Įvykdžius du balsavimo turus nei vienas iš kandidatų pirmame ture nesurinko daugiau nei 7 balsų. Antrajame ture kandidatai surinko po vienodą balsų skaičių.
LRT generalinį direktorių konkurso būdu skiria 12 narių LRT taryba. Tarybai šiuo metu vadovauja Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius E. Valatka.
