Arūnas Karaliūnas. Tikrieji išbandymai Dariaus ir Girėno stadionui tik prasideda

Pirmųjų futbolo rungtynių metu švytėjo Kauno vadovų, futbolininkų ir
visų sporto aistruolių veidai – pagaliau turime visus tarptautinius
reikalavimus atitinkantį stadioną.

Dažais dar kvepiančiose tribūnose įsitaisė tūkstančiai žiūrovų, aikštėje
tvyrojo tikros žolės kvapas, o futbolininkai negalėjo patikėti, kad tai
vyksta ne kažkur Vokietijoje ar Italijoje, o Kaune.

Šventė greitai baigėsi, o futbolininkai bei žiūrovai į Dariaus ir Girėno
stadioną sugrįžo tik šių metų pavasarį. Iš pradžių viskas atrodė
neblogai, tačiau netikėtumai užklupo likus vos porai savaičių iki
svarbaus įvykio – Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės dvikovos su
Bulgarijos futbolininkais.

Vejoje išryškėjo ornamentai, kurie akyliems stebėtojams priminė
mįslingos kilmės ženklus Anglijos javų laukuose, siejamus su nežemiška
gyvybe. Dar akylesni stebėtojai įžvelgė grunte išvedžioto vadinamojo
gyvatuko kontūrus ir kėlė versiją, esą žolė išdžiūvo dėl pernelyg
stipraus šildymo ankstyvą pavasarį.

Kauno savivaldybės Sporto skyriaus vedėjas T.Vasiliauskas nurodė gerokai
paprastesnę priežastį – ornamentai išryškėjo dėl klaidos tręšiant veją.
Jos kokybei šis nesusipratimas didelės reikšmės neturėjo, ir jau šią
savaitę keistų ženklų beveik nebuvo matyti.

Išties lig šiol stadionų šeimininkai neturėjo patirties prižiūrėti
vejos, mat futbolininkams dažniausiai tekdavo žaisti ant dirbtinės
dangos. Kartą suklysti – normalu ir pateisinama.

Nereikėtų stebėtis, kad naujame tokio dydžio sporto komplekse iškyla
trikdžių ar nesusipratimų. Kai Lietuva ruošėsi 2011 metų Europos
krepšinio čempionatui, kilo abejonių, ar išvis pavyks laiku pastatyti
„Žalgirio“ areną, o pirmųjų rungtynių išvakarėse dar nebuvo aišku, ar
tikrai bus įjungta arenos švieslentė.

Belieka tikėtis, kad pirmąsias oficialias rungtynes atnaujintame Dariaus
ir Girėno stadione žaisiantys futbolininkai neliks nuvilti.

Tačiau ir tai dar ne tikrasis stadiono išbandymas.

Miesto valdžiai turėtų būti šiek tiek neramu, kaip Kauno pasididžiavimu
tapęs stadionas atrodys rugpjūčio pabaigoje po jame įvykusio SEL grupės
koncerto.

Grupės lyderis E.Dragūnas pasigyrė, kad tai bus vienas didžiausių
muzikinių renginių Lietuvos istorijoje. Jau dabar į koncertą parduota
apie 25 tūkst. bilietų, o iš viso į stadioną ketinama sutalpinti ne
mažiau kaip 30 tūkst. žmonių – tai maždaug 10 proc. visų Kauno
gyventojų.

Prieš kelias savaites Latvijoje vykęs Italijos rokerių „Maneskin“
koncertas subūrė apie 20 tūkst. žiūrovų ir buvo vadinamas įspūdingiausiu
metų muzikos renginiu.

Drąsus stadiono valdytojų sprendimas įsileisti tokią minią žmonių,
įvertinus aplinkybę, kad jie už nuomą užsidirbs tik apie 12 tūkst. eurų.
Žinoma, ši suma neapima atlygio už galimai sugadintą turtą ir kitų
sutartyje numatytų finansinių detalių.

Gali būti, kad po minios šėlsmo skubios pagalbos reikės ne tik vejai,
bet ir tribūnų konstrukcijoms.

Manykime, kad Selo gerbėjai šįkart elgsis pavyzdingai, tačiau dar
rimtesnis uždavinys – juos suvaldyti nesukeliant nepatogumų kitiems
miesto gyventojams.

Vėl verta prisiminti „Žalgirio“ arenos veiklos pradžią. Nors joje
didžiausių renginių metu telpa perpus mažiau žiūrovų, negu jų susiruošė
į Selo koncertą, Nemuno salos prieigose gyvenantys kauniečiai ilgokai
vargo dėl susidarančių spūsčių, automobiliais užstatytų šaligatvių ir
įvažų.

Prireikė laiko, kol į areną plūstantys žmonės išmoko ją pasiekti
nesudarydami sunkumų sau ir kliūčių aplinkiniams.

Panašius išbandymus teks patirti Dariaus ir Girėno stadiono lankytojams
bei jo prieigose gyvenantiems kauniečiams. Dar prieš pradedant jo
rekonstrukciją svarstyta, kaip reikės pasiekti stadioną, nes papildomų
vietų automobiliams neįrengta. Situaciją apsunkina aplinkybė, kad
Radvilėnų plente ir Tunelio gatvėje vis dar vyksta rekonstrukcija, todėl
ten palikti automobilių negalima.

Grupės SEL koncertas bus tas didysis patikrinimas, kaip elgiasi žiūrovai
ir kaip veikia įvairios miesto bei stadiono tarnybos.