Netrukus po nepavykusio balsavimo pasigirdo raginimų Seimui tobulinti LRT įstatymą, tačiau Seimo vicepirmininkas, konservatorius Jurgis Razma atkerta – išeitis iš šios patinės padėties LRT įstatyme jau yra numatyta, tereikia ja pasinaudoti.
Reikalauja keisti įstatymą
Antradienį LRT tarybai vėl nepavyko išrinkti naujojo generalinio direktoriaus, nes abu kandidatai – Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir Aistis Zabarauskas dar kartą surinko vienodą skaičių tarybos narių balsų – po šešis.
Kilus dar vienai nepasitenkinimo bangai, pasigirdo raginimų parlamentarams keisti LRT įstatymą, o Seimo Kultūros komitetas pranešė, kad rinksis į neeilinį posėdį ir aptars galimus įstatyminės bazės pokyčius.
Apie tai, kad reikalingi teisės aktų pakeitimai, po dar vieno nepavykusio balsavimo kalbėjo laikinai generalinės direktorės pareigas einanti M.Garbačiauskaitė-Budrienė.
„Konkurso organizavimas toks, koks yra dabar, neturi perspektyvos, reikalingi teisės aktų pakeitimai. Tikiu, kad atsakingos institucijos imsis šios iniciatyvos.
Galbūt tai galėtų tapti gera proga pagal gerąsias Vakarų praktikas atitolinti LRT valdymą nuo politikų. Nes keista, kai kandidatai apie balsavimo rezultatus dar viešai jų nepaskelbus sužino iš vienos partijos atstovės feisbuko“, – savo feisbuko paskyroje rašė ji.
M.Garbačiauskaitė-Budrienė pabrėžė, kad dabartinė būklė, vis neišrenkant vadovo, nepaprastai kenkia pačiai LRT.
Tuo metu kitas kandidatas, komunikacijos ekspertas, buvęs Gitano Nausėdos patarėjas Aistis Zabarauskas apie susidariusią situaciją nedaugžodžiavo.
„Pritariu LRT tarybos pirmininkui, kad situacija yra neeilinė. Susilaikysiu nuo komentarų bet kuria su LRT susijusia tema, o savo nuomonę parašysiu po LRT tarybos posėdžio birželio 20 d., susipažinęs su viešai prieinamais jo nutarimais“, – savo feisbuko paskyroje rašė jis.
Birželio 20 dieną vyks dar vienas LRT tarybos posėdis, kuriame bus sprendžiama dėl trečiojo konkurso – šis galėtų įvykti rugsėjį.
Mato išeitį
Seimo vicepirmininkas, konservatorius Jurgis Razma neslepia pasipiktinimo, kad šioje situacijoje pradėta kaltinti Seimą ar LRT įstatymą – anot politiko, pačiame įstatyme numatytas paprastas šios problemos sprendimo būdas.
„Mane šiek tiek nervina vis pasikartojantys atvejai, kad jeigu kažkas kažkur užstringa, imama kaltinti Seimą, kad įstatymas netobulas, kad reikia jį taisyti.
Taip buvo ir šiuo atveju, kai, renkant LRT generalinį direktorių, du kartus balsai pasidalino po lygiai. Irgi pradėta kalbėti, kad kažkas negerai su įstatymu, kad lyginis narių skaičius“, – naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo J.Razma.
Seimo narys pasakojo dar kartą paanalizavęs LRT įstatymą.
„Ir tikrai įstatymas niekuo dėtas, kalta pati LRT taryba. Įstatyme labai aiškiai pasakyta: jeigu kažką sprendžiant balsai pasidalina po lygiai, sprendimą lemia tarybos pirmininko balsas.
Tačiau jie savo veiklos apraše pasidarė, kad generalinį direktorių renka slaptai. Jeigu slaptai, tada negali pasakyti, koks tas tarybos pirmininko balsas – už ar prieš.
Padarydami slaptą balsavimą jie neatitiko įstatymo, nes įstatymas numato, esant reikalui, pasiremti pirmininko balso persvara“, – pabrėžė J.Razma.
Politikas stebisi, kad LRT tarybos nariai, pirma kartą patekę į tokią patinę situaciją, nepasiskaitė įstatymo ir toliau, tikėdamiesi stebuklo, tokiomis pačiomis aplinkybėmis surengė dar vieną konkursą.
„Gal dabar, po antros nesėkmės susipras, pasitaisys savo aprašą ir rinks direktorių atviru balsavimu“, – vylėsi parlamentaras.
Pagrindo baimei nėra
J.Razma pripažįsta, kad LRT tarybos nariai, deleguoti tam tikrų institucijų, gali nenorėti atviro balsavimo, gali bijoti atskleisti, kaip balsavo.
„Aišku, kad jiems komfortiškiau pasislėpti po slaptu balsavimu. Tačiau kas čia tokio? Tegul parodo visuomenei, už ką jie balsuoja, tegul paaiškina, kodėl vienas ar kitas kandidatas jiems atrodo stipresnis, jo programa – geresnė. Nematau jokios tragedijos.
Seime mes nuolat balsuojame atvirai, vardiniu būdu ir įvairius jautrius klausimus sprendžiame – tai yra gerai, nes visuomenė gali pasitikrinti balsavimą“, – pabrėžė jis.
J.Razma pastebėjo, kad kartais slaptas balsavimas reikalingas ir Seime, pavyzdžiui, renkant teisėjus, prokurorus, STT ar VSD vadus.
„Tai yra kita situacija. Seimo narys gali atsirasti santykyje su tuo renkamu asmeniu, ir paskui tas aukštas pareigas einantis pareigūnas gali pažiūrėti, kaip tas Seimo narys balsavo už jį.
O šiuo atveju LRT taryba renka savo pavaldinį – direktorių, todėl jiems nėra pagrindo turėti kokių nors baimių balsavus vienaip ar kitaip dėl jo kandidatūros. Nėra jokios prasmės slėptis po slaptu balsavimu“, – įsitikinęs J.Razma.
Nuomonės išsiskiria
Tiesa, ekspertų nuomonės dėl atviro LRT tarybos narių balsavimo nėra tokios vienareikšmiškos.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas, politologas Ainius Lašas po pirmojo nepavykusio konkurso portalui lrytas.lt kalbėjo, kad apskritai LRT generalinio direktoriaus rinkimų slaptumas atrodo keistai.
Tačiau atviram balsavimui A.Lašas nepritarė – anot jo, tai galėtų veikti kaip spaudimo priemonė.
Už slaptą balsavimą pasisakė ir turinio kūrėjas Skirmantas Malinauskas, tačiau jis šią problemą spręstų gerokai didesniu LRT tarybos narių skaičiumi.
„Futbolo federacijos prezidentą renka 100 žmonių, tai kodėl LRT vadovą renkame iš 12 kažkokių rinktinių asmenų, kurie slaptu balsavimu, mums visiškai nežinant argumentų, kažką nutaria?
Balsavimas turi būti slaptas, bet turi būti ne 12, o 120 renkančių, iš skirtingų visuomeninių, žurnalistų organizacijų. Ne tik Žurnalistų sąjunga – yra įvairios organizacijos, kurios vienija ir televizijas, ir leidinius, ir internetinę žiniasklaidą. Balsuoti galėtų visi, ir tokiu būdu situacija išsispręstų žymiai paprasčiau“, – tąkart portalui lrytas.lt sakė S.Malinauskas.
Tuo metu kitokios nuomonės laikėsi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas Ignas Kalpokas, pabrėžęs, kad atviras balsavimas padėtų išvengti ir galimos interesų konflikto regimybės.
Politologas pastebėjo, kad daugumą LRT tarybos narių skiria Seimas ir prezidentas, o šiuo atveju vienas iš dviejų daugiausiai balsų surinkusių kandidatų į LRT vadovus buvo prezidento G.Nausėdos patarėjas.
„Konkursas būtų daug skaidresnis, jei būtų galima matyti, kas kandidatuoja, nepasitenkinti tik nutekintais duomenimis, ir jeigu matytume, kas už ką balsavo. Nes dabar susidaro tokios pavojingos prielaidos, kai galimai turime suinteresuotus asmenis, bet negalime matyti, ar jie balsavo už tuos kandidatus, kurie yra galimai susiję, ar ne“, – kalbėjo jis.
LRT taryba yra sudaryta iš žinomų visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Po keturis tarybos narius skirtingu metu skiria prezidentas ir Seimas, po vieną narį deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.
