Kaip pažymima žiniasklaidai išplatintame pranešime, visus šiuos procesus jau stebi tarptautinė bendruomenė, vertinanti žodžio laisvę pasaulio šalyse. Tad jei politikai Seime imsis iniciatyvos LRT vadovo konkurso metu koreguoti įstatymus, tai bus traktuojama ne tik kaip politikų bandymas užvaldyti LRT, bet ir nustums Lietuvą spaudos laisvės indekse žemyn iš pirmojo dešimtuko.
Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininko Dainiaus Radzevičiaus teigimu, įstatymai negali būti keičiami dėl vieno ar dviejų žmonių, nes toks žingsnis būtų politiškai nekorektiškas ir net galimai korupcinis.
„Diskutuoti apie LRT įstatymo nuostatų keitimą yra svarbu ir tai turi vykti, tačiau tikrai ne šiame etape ir ne dėl vieno ar kelių žmonių, kurie pretenduoja tapti LRT vadovais. Akivaizdu, kad LRT Taryba pagal galiojantį įstatymą turėtų atlikti savo pareigą ir išrinkti LRT vadovą, o įstatymas negali būti keičiamas tik siekiant įtraukti naują narį į LRT tarybą, palankų vienai ar kitai politinei pusei“, – sakė D. Radzevičius.
Tuo metu Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) pirmininkė Lina Bušinskaitė pažymi, kad akivaizdu, jog LRT taryba neišnaudojo visų galimybių ir neatliko savo darbo iki galo, o galbūt tik imitavo jį.
„Visų pirma, LRT vadovo konkursas turi būti plačiai viešinamas, siekiant pritraukti kuo daugiau kandidatų, o ne vykti uždarame rate. Taip pat žiniasklaidos bendruomenė kėlė daug klausimų dėl viešų kandidatų debatų ciklo, tačiau, deja, jie nevyko, nes vienas iš kandidatų atsisakė.
Viešus debatus turėtų kaip tik rengti LRT taryba – jos tikslas turėtų būti kuo plačiau įvertinti kandidatus. Tad LRT taryba neturėtų pati savęs dirbtinai statyti į patinę situaciją, ypač, kai ankstesnės patirtys rodo, jog dabartinė tvarka nėra tokia jau bloga, kaip bandoma ją piešti“, – teigė L. Bušinskaitė.
Pasak jos, įstatymas neturi būti keičiamas tik dėl vieno LRT tarybos nario įtraukimo, nes tai grėsmė žodžio laisvei ir žiniasklaidos nepriklausomumui. Jei vyks platesnės diskusijos dėl LRT įstatymo keitimo, neabejotina, jog teks tartis su žiniasklaidos bendruomene, o ne politikams su politikais ir taip pat kalbėti apie platesnius pakeitimus.
Kritikos negailėta ir LRT tarybai. Žiniasklaidos organizacijų vertinimu, taryba, kuri nesugeba niekaip išrinkti LRT generalinio direktoriaus, turėtų atsistatydinti. Pažymima, kad vietoj jos turėtų būti formuojama naujos sudėties LRT taryba, o LRT vadovauti laikinai skiriamas neutralus žmogus, kol bus išrinktas LRT vadovas naujai kadencijai.
ELTA primena, kad antradienį posėdžiavusi LRT taryba vėl neišrinko naujo visuomeninio transliuotojo generalinio direktoriaus. Konkurse dalyvavę kandidatai Monika Garbačiauskaitė-Budrienė bei Aistis Zabarauskas sulaukė vienodo palaikymo – už kiekvieną jų balsavo po 6 LRT tarybos narius.
Kovo mėnesį įvykusiuose LRT generalinio direktoriaus rinkimuose iš šešių kandidatų, dėl nepakankamai surinkto balsų kiekio, taip pat nebuvo išrinktas nei vienas. Įvykdžius du balsavimo turus nei vienas iš kandidatų pirmame ture nesurinko daugiau nei 7 balsų. Antrajame ture kandidatai surinko po vienodą balsų skaičių.
LRT generalinį direktorių konkurso būdu skiria 12 narių LRT taryba. Tarybai šiuo metu vadovauja Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius E. Valatka.
