Tai Eltai patvirtino prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.
Visgi Prezidentūra jau anksčiau sukritikavo Valstybės tarnybos reformą dėl to, kad joje nėra numatytas prokurorų atlyginimų kilimas.
Todėl G. Nausėda informavo, kad Prezidentūra pradėjo ruošti iniciatyvą, kuria būtų sprendžiamas prokurorų atlyginimo klausimas. Komentuodamas Seimo priimtą valstybės tarnybos reformą, prezidentas pažymėjo, kad neturėtų atsitikti taip, jog prokuroro atlyginimas nusileistų teisėjo gaunamam užmokesčiui. Todėl, anksčiau teigė G. Nausėda, Valstybės tarnybos reformos įstatymas yra tobulintinas.
Nuo šiuo metų liepos 1 d. atlyginimų kilimas yra numatytas teisėjams, merams ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) bei žvalgybos struktūrų vadovams. O nuo 2024 metų sausio 1 d. atlyginimų pokyčiai numatyti kitoms valstybės tarnautojų grupėms.
Tuo metu antrasis atlyginimų peržiūrėjimo etapas numatytas 2025 metais. Taigi, antrasis algų kilstelėjimas ir reikšmingesni pokyčiai valstybės tarnautojus turėtų pasiekti 2026 metais.
Taip pat sutarta atsisakyti vadinamųjų „pusinių vadovų kadencijų“, kuriomis buvo siūlyta, kad daugiau nei pusę kadencijos atitarnavę valstybinių įstaigų vadovai negalėtų pretenduoti į didesnį darbo užmokestį. Seimas pritarė pasiūlymui šio skirstymo netaikyti.
Taip pat vadovų atranka vyks centralizuotai ir bus organizuojama Viešojo valdymo agentūros.
Sutarta dėl naujo bazinio dydžio valstybės tarnautojų atlyginimams skaičiuoti. Jis susietas su vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu. Baziniu dydžiu nustatytas 2022 m. vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydis – 1785,4 euro.
Teigiama, kad šis dydis bus svarbus tik perskaičiuojant dabartinį pareiginės algos koeficientą. Perskaičiuojant bus imama esama pareiginė alga ir dalijama iš bazinio dydžio, taip gaunant naują pareiginės algos koeficientą. Pagrindinis pokytis bus tai, kad vėlesniais metais, skirtingai nei šiuo metu, bus tvirtinamas ne naujas bazinis dydis, tačiau bus deramasi dėl darbo užmokesčio fondo didėjimo. Tai reiškia, kad nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje bus susitariama, kiek didinti įstaigų „mokos fondą“, o įstaigos vadovas šias lėšas skirstys pagal įstaigos darbo užmokesčio politiką.
Politikams, valstybės pareigūnams ir teisėjams darbo užmokestis, priėmus įstatymų paketą, būtų indeksuojamas tuo pačiu dydžiu, kokiu nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje bus sutarta didinti įstaigų darbo užmokesčio fondą.
Išlaikomas priedas už tarnybos stažą ir atostogų tvarka
Taip pat derinant valstybės reformos nuostatas buvo sutarta palikti iki šiol galiojančią valstybės tarnautojų atostogų tvarką ir priedą prie atlyginimo už tarnybos stažą. Darbo stažas, už kurį išmokamas priedas prie atlyginimo, sumažintas nuo 30 iki 20 proc. pareiginės algos dydžio. Tačiau didesnį darbo stažą jau sukaupusiems darbuotojams ketinama padaryti išimtį – jiems priedas nebūtų mažinamas.
Reforma numatoma ir tai, kad darbuotojams, kurie iki 2023 m. neįgis aukštojo išsilavinimo, toliau eiti pareigas bus galima tik esamoje pozicijoje iki 65 metų. Jiems taip pat negalės būti taikomas tarnybos pratęsimas.
Taip pat valstybės reforma yra nustatoma, kad personalo administravimas, buhalterinė apskaita, dokumentų tvarkymas, apskaita ir saugojimas, viešųjų pirkimų vykdymas, vidaus auditas, projektų valdymas, viešųjų ryšių palaikymas, vidaus tyrimai, informacinių ir ryšių technologijų administravimas, turto administravimas, kita ūkinio ar techninio pobūdžio veikla būtų laikoma įstaigos vidaus administravimo veikla ir šias funkcijas turėtų atlikti ne valstybės tarnautojai.
Todėl įstaigos iki 2025 m. turės peržiūrėti valstybės tarnautojų pareigybes ir nurodytas pareigybes arba pakeisti į dirbančius pagal darbo sutartis, arba panaikinti pareigybę. Kad procesas būtų sklandus, Viešojo valdymo agentūra per 5 metus patikrins visas įstaigas ir šiuos įvykdytus procesus, teigia iniciatoriai.
