Ministerija nurodo, kad šioje byloje Lietuva stengsis įrodyti, kad Tarptautinio Teisingumo Teismo jurisdikcija apima ginčus dėl netinkamo Konvencijos taikymo bei nepagrįstų kaltinimų genocidu, pati Konvencija negali būti naudojama karinei agresijai prieš kitą valstybę pateisinti, o rusija turi prisiimti atsakomybę už nepagrįstus kaltinimus Ukrainai ir jų pagrindu daromus karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui, genocidą, karinę agresiją.
Teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos teigimu, Rusija negali manipuliuoti tarptautine teise ir jos dokumentais, siekdama pateisinti agresiją. Šioje byloje turime įrodyti, kad rusija negerbia tarptautinės teisės įsipareigojimų, nepaiso demokratijos ir teisės viršenybės principų, masiškai pažeidžia fundamentalias žmonių teises.
„Pastarųjų dienų įvykiai Kochovkoje rodo, kad karinė agresija sukelia vis baisesnes pasekmes, pasmerkiančias kančiai Ukrainos žmones. Kadangi visoms Jungtinių Tautų narėms šio teismo sprendimai yra privalomi, labai svarbu, kad šių sprendimų nevykdymą galėtų svarstyti Jungtinių Tautų Saugumo Taryba arba Generalinė Asamblėja ir rusijos atsakomybė pažeidus tarptautinę teisę būtų konstatuota“, – sako E. Dobrowolska.
Ketinimus stoti į šią Tarptautinio Teisingumo Teismo bylą yra išreiškusios 33 Europos bei pasaulio valstybės ir ES, kurios smerkia rusijos vykdomą karinę agresiją ir jos vykdomus tarptautinius nusikaltimus, pažymima pranešime.
Šioje byloje Ukrainos prašymu yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – nurodydamas nedelsiant nutraukti rusijos ar jos tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamų karinių vienetų karinius veiksmus. Šio teismo sprendimo nevykdymas yra tarptautinės teisės pažeidimas.
Lietuva pirmoji ėmėsi teisinių pagalbos Ukrainai iniciatyvų tam, kad teisingumas nebūtų pavėluotas.
