„Jau vakar mūsų institucijos, tai yra valstybės sienos apsaugos tarnyba kartu su migracijos departamentu pradėjo procesus tam, kad tas judėjimo ribojimas nebebūtų taikomas“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime teigė A. Bilotaitė.
„Reaguojant į Konstitucinio Teismo sprendimą, mes įsivertinome, kiek šiuo metu mūsų apgyvendinimo vietose, tiek mūsų ministerijos pavaldume, tiek SADM pavaldume yra tokių asmenų. Tai iš viso mes šiandieną turime 153 asmenis, bet tik tai 17 iš tų asmenų yra taikomas toks judėjimo ribojimas“, – pridūrė vidaus reikalų ministrė.
Ji pabrėžė, kad ketvirtadienį ryte susitiko su ministerijos teisininkais ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos bei Migracijos departamento atstovais. A. Bilotaitės teigimu, buvo sutarta suformuoti darbo grupę, kuri paruoš Konstitucijai prieštaraujančių nuostatų pakeitimo projektus ir pateiks Seimui.
„Taip pat šiandieną buvau susikvietusi pas save visas institucijas, ministerijos teisininkus, valstybės sienos apsaugos tarnybą, migracijos departamentą ir sutarėme, kad bus suformuota darbo grupė, kuri paruoš tam tikrus sprendimus, kurie bus teikiami Seimui“, – sakė politikė.
Anot ministrės, negaliojant Konstitucijai prieštaraujančioms Užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostatoms, bus vadovaujamasi 5-uoju straipsniu, kuris leidžia taikyti 28 dienų pasienio procedūrą. A. Bilotaitė paaiškino, kad neteisėtiems migrantams bus galima taikyti judėjimo apribojimus tol, kol bus priimtas sprendimas – įleisti ar neįleisti į šalies teritoriją.
„Galioja penktasis straipsnis, kuris sako, kad tokiu atveju mes galime taikyti pasienio procedūrą, tai yra 28 dienos, ir tame 28 dienų laikotarpyje mes galime taikyti judėjimo ribojimą, kol priimamas sprendimas įleisti ar neįleisti tuos migrantus į mūsų valstybės teritoriją“, – sakė vidaus reikalų ministrė.
ELTA primena, kad trečiadienį KT nustatė, jog neteisėtai šalies sieną kirtusių migrantų sulaikymas ir priverstinis apgyvendinimas užsieniečių registravimo centruose prieštarauja Konstitucijai.
Tokį sprendimą KT priėmė išnagrinėjusi migranto, atvykusio į Lietuvą iš Irako, skundą. Pastarasis prašė KT įvertinti įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatas.
Skundą pateikęs prieglobsčio prašytojas nurodė esąs įsitikinęs, kad negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuriuo leidžiama apriboti asmens laisvę be teismo sprendimo neapibrėžtam laikui, be teisinių procedūrinių garantijų, kurios užtikrintų teisminę priežiūrą.
Į teismą kreipęsis migrantas tvirtino, kad Konstitucijoje garantuojama asmens laisvė yra viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių, jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Pareiškėjo nuomone, teisinis reguliavimas, leidžiantis apriboti asmens laisvę be teismo sprendimo neapibrėžtam laikui, be procedūrinių garantijų, pažeidžia Konstituciją.
Įstatyme nustatyta, kad prieglobsčio prašytojai, kol nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvą, laikinai apgyvendinami specialiuose centruose be teisės laisvai judėti, jeigu dėl masinio užsieniečių antplūdžio šalyje yra paskelbta ekstremalioji situacija. Šis ribojimų terminas negali būti ilgesnis nei 6 mėnesiai.
