Ne tik neįgalieji, bet ir senjorai, žmonės su regos, klausos negalia, psichosocialiniais ir kitais sutrikimais ar žemesnio raštingumo gyventojai.
Įtvirtino įstatymu
Seimas praėjusių metų pabaigoje priėmė Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą, kurio naujoji redakcija įsigalios 2024-ųjų sausio 1-ąją. Joje įtvirtintos naujos sąvokas: „prieinamas bendravimo būdas“ ir „lengvai suprantama kalba“.
Įsigaliojus įstatymui valstybės ir savivaldybių institucijos ar įstaigos turės pripažinti asmens su negalia pasirinktą prieinamą bendravimo būdą ir teikti jam viešąją informaciją nemokamai bent vienu pasirinktu prieinamu bendravimo būdu lygiai su kitais asmenimis – tokie reikalavimai nurodyti įstatyme.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Neįgaliųjų reikalų departamento specialistai, ruošdamiesi būsimiems pokyčiams, su jais norėjo supažindinti ir kitas šalies institucijas, kurių darbuotojai dokumentuose, raštuose, atsakymuose gyventojams naudodami tinkamą šriftą, fono spalvas, apgalvodami sakinių struktūrą, svarbiausią informaciją jau netrukus teiks suprantamai žmonėms su klausos, regos, intelekto sutrikimais, disleksija, senjorams, migrantams, besimokantiems lietuvių kalbos ir daugybei kitų visuomenės narių.
Vilniaus universiteto lingvistės, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos ir Lietuvių gestų kalbos centro specialistai tris mėnesius vykusiuose praktiniuose mokymuose pasidalijo prieinamų tekstų rengimo reikalavimais, rekomendacijomis ir gerosiomis praktikomis.
Pirmuose praktiniuose informacijos prieinamumo mokymuose dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo, Kultūros, Švietimo, mokslo ir sporto, Krašto apsaugos ministerijos bei minėtų ministerijų įstaigų darbuotojai.
Praktinių mokymų dalyvius sveikinusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pabrėžė, jog žmonėms su negalia prieinama aplinka gerina gyvenimo kokybę, suteikia galimybių jiems gyventi patogiau, aktyviau dalyvauti visuomeniniame ir socialiniame gyvenime, būti savarankiškiems.
Nepaisant pastaraisiais metais padarytos pažangos, žmonės, turintys negalią, vis dar susiduria su daugybe kliūčių, kurias svarbu šalinti. Tam tikro informacijos pritaikomumo reikia 35 tūkst. gyventojų.
Kitąmet prasidės negalios reforma, kurioje daug dėmesio bus skiriama žmonių su negalia diskriminacijai mažinti, užtikrinant informacijos prieinamumą. Informacijos prieinamumas lengvai suprantama kalba aktualus 400 tūkstančių žmonių.
„Už praktinį įgyvendinimą esame atsakingas kiekvienas. Kviečiu įgytas žinias naudoti savo darbe: pastebėti šriftą, dydį, kontrastą, kurį naudojame. Taikant universalaus dizaino principus, prieinamą komunikaciją, išnyks įsisenėjusios stigmos, bus skatinama įtraukios visuomenės plėtra. Kiekvieno dalyvavimas mokymuose prisideda prie žmonių su negalia gerovės ir pokyčių Lietuvoje“, – kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė sveikindama pirmųjų mokymų dalyvius pabrėžė, jog šiuo metu vyksta istorinis etapas, kuomet apie informacijos prieinamumą ne tik kalbama, bet ir pereinama prie praktikos.
Visgi pagrindinis taškas – ne reforma, ne pranešti žinią apie laukiančius pokyčius, bet ir stebėti, kaip ji bus suprasta, išgirsta žmonių. „Svarbu ne tik kalbėti, bet kad visuomenė suprastų, jog informacijos prieinamumas aktualus ne tik žmonėms su negalia, senstančioje visuomenėje jis vis svarbesnis vyresnio amžiaus asmenims, žmonėms, patiriantiems laikinus sutrikimus, emigrantams, vaikams.
Informacijos prieinamumas atvers galimybes visiems negalią turintiems žmonėms dalyvauti visuomenės veikloje, švietimo sistemoje ir pan.“, – teigė viceministrė.
Kas keisis po mažiau nei metų?
Lingvistė Agnė Župerkaitė, kalbėdama apie geruosius lengvai suprantamos kalbos („Easy-to-Read“) pavyzdžius, praktiniuose mokymuose minėjo Prezidento Gitano Nausėdos pastaruosius dvejus metus įprastu ir lengvai suprantamos kalbos formatu skelbiamą metinį pranešimą. Šis svarbus dokumentas – tai patvirtinimas, kad lengvai suprantamos kalbos metodas gali būti pritaikytas tokioms svarbioms temoms kaip karas, šalies gynyba ar NATO.
Lengvai suprantama kalba – universali, ji gali būti naudinga visoms visuomenės grupėms: lengvai ir suprantamai pateikti informaciją apie energijos kainas, politines aktualijas ar net naudojimąsi paštomatais. Krašto apsaugos ministerija – viena iš pavyzdinių, lengvai suprantama kalba parengusi informaciją apie pasiruošimą ekstremaliosioms situacijoms.
Lengvai suprantama kalba – ekspertų sukurtas metodas, pritaikomas net grožinės literatūros kūriniams – toks bus išleistas ir Lietuvoje. Švedijoje šis metodas taikomas nuo septintojo dešimtmečio.
Anot informacijos prieinamumo mokymų koordinatorės Ritos Karpuvienės, neretai sulaukiama nuogąstavimų, ar lengvai suprantama kalba netaps grėsme lietuvių kalbai?
„Netaps, nes visuomet turime galimybę rinktis originalą, o alternatyvą renkasi tie, kurie originalios versijos nesuprastų: ji aktuali vaikams, negimtakalbiams, pavyzdžiui, ukrainiečiams, žmonėms su intelekto ir psichosocialiniais sutrikimais, žemesnio raštingumo asmenims, senjorams su demencijos požymiais, žmonėms su autizmo spektro sutrikimais.
Labiausiai lengvai suprantama kalba keičia žmonių su intelektiniais sutrikimais gyvenimo kokybę. Teisę į kiekvienam prieinamą informaciją skelbia ir Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija, kurią Lietuva ratifikavo 2010 metais ir dabar ruošiasi įgyvendinti praktiškai“, – paaiškino ji.
Kokia ateitis laukia? 2019 metais informacijos prieinamumas Lietuvoje siekė 5 proc. 2030 metais siekiama šį skaičių padidinti 10 kartų. Lietuvių gestų kalba, lengvai suprantama kalba, pritaikymas akliesiems ir silpnaregiams prisideda prie šio itin ilgai laukto pokyčio.
Senjorai, žmonės su intelekto sutrikimais patvirtina: viešojo sektoriaus interneto puslapiuose pateiktą informaciją kartais išties sunku suprasti, jos trūksta, terminai sudėtingi, šiuo metu negalėdami rasti ar suprasti to, kas svarbu, žmonės, susidūrę su problemomis, skambina atitinkamos institucijos darbuotojams, rašo elektroninius laiškus. Lengvai suprantama kalba ne tik gali padėti skirtingoms socialinėms grupėms, bet ir palengvinti kasdienį specialistų darbą.
Šis metodas valstybės institucijose bus privalomas nuo 2024 metų. Verslo įmonės, nevyriausybinės organizacijos, kultūros įstaigos taip pat jau dabar domisi lengvai suprantama kalba ir imasi pirmųjų bandymų taikyti šį metodą.
Prioritetinius tekstus, kurie bus rengiami lengvai suprantama kalba, pasirinks kiekviena institucija: vyraus aktualios temos, sulaukiančios daugiausia dėmesio arba nekintamos informacijos dalis. Kaip rodo specialistų atlikti tyrimai, šiuo metu daugiausia užklausų institucijose sulaukiama socialinių paslaugų ir sveikatos temomis (apsilankymas pas gydytoją, informacija apie vaistus, psichikos sveikatos priežiūra ir pagalba ir pan.).
Konsultacinę pagalbą dėl informacijos teikimo prieinamais būdais viešajame sektoriuje nuolat teikia Neįgaliųjų reikalų departamento Konsultacijų centro profesionalūs ekspertai el. paštu KC@ndt.lt.
Lietuvoje lengvai suprantamos kalbos skiltį turi Prezidentūra, planuoja kitos ministerijos. Pirmą kartą Lietuvoje, bendradarbiaujant Neįgaliųjų reikalų departamentui ir Slovėnijos nevyriausybinei organizacijai „Zavod Risa“, buvo sukurtos iliustracijos lengvai suprantama kalba. Tokios iliustracijų duomenų bazės iki 2022 metų rudens Lietuvoje nebuvo.
Priminė, kad svarbi kiekviena detalė
Lingvistė Justina Bružaitė-Liseckienė, dalyvavusi visuose praktiniuose mokymuose, dėstė principus, kuriais svarbu remtis rengiant lengvai suprantamos kalbos tekstą: pagalvoti apie teksto turinį, minčių aiškumą ir nuoseklumą, vartojamus žodžius, sakinių ilgį ir sudėtingumą, iliustracijas ir apie žmones, kurie tuos tekstus skaitys.
Lingvistė pataria atrinkti esminę informaciją, nesutrumpinti žodžių, vartoti tiesioginės reikšmės pasakymus, skaičius iki 10 rašyti skaitmenimis, vartoti sakinius iki 8 žodžių, kiekvieną sakinį rašyti naujoje eilutėje, mintis perteikti teigiamai, pasirinkti šriftą be užraitų, pavyzdžiui, Arial, kuris turėtų būti 14 dydžio, naudoti piktogramas arba kuo realistiškesnius paveikslėlius, taip pat nuotraukas, atitinkančias kultūrines realijas.
J. Bružaitė-Liseckienė prisidėjo ir prie praktinės paskaitų dalies, kuomet patys praktinių mokymų dalyviai rengė tekstus lengvai suprantama kalba, taip pat pateikė pavyzdžių, aktualių kiekvienos praktiniuose mokymuose dalyvavusios ministerijos ar kitos institucijos darbuotojams.
Lietuvių gestų kalbos vertimo centro metodinio skyriaus vedėja Lina Juozaitienė mokymų dalyviams pristatė, kad lietuvių gestų kalba yra gimtoji kurčiųjų kalba, kurią Lietuvoje naudoja 6000 kurčiųjų, taip pat paaiškino, kaip tinkamai bendrauti su kurčiu asmeniu ir vertėju, kokių klaidų nedaryti, kas svarbu, kad užsakytos vertimo paslaugos būtų kokybiškos bei kaip užtikrinti sklandų gestų vertėjų darbą.
Priminė, kokių pokyčių laukia
Antrieji mokymai vyko gyvai Valstybinėje ligonių kasoje. Dalyviai jungėsi ir nuotoliu. Juose mokėsi Sveikatos apsaugos, Aplinkos, Ekonomikos ir inovacijų, Energetikos ministerijos ir šių ministerijų įstaigų darbuotojai.
Paskaitą skaičiusi teisininkė Gabrielė Marija Baltrušaitytė pabrėžė, jog ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse lengvai suprantama kalba aktuali nemažai visuomenės daliai. Lietuva jau prieš kelerius metus ėmėsi pokyčių: Vilniaus universiteto mokslininkės parengė gaires, kaip rengti tekstus lengvai suprantama kalba, su jomis galima susipažinti čia.
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos atstovas Vilmantas Balčikonis praktinių mokymų dalyviams priminė, ko reikėtų nepamiršti, kad nematantis žmogus taip pat galėtų gauti visą reikalingą informaciją, kaip pritaikyti interneto svetaines, pateikti informaciją, kad ji būtų matoma, kaip parinkti spalvas, šriftus, išlaikyti kontrastą.
V. Balčikonis atkreipė dėmesį, kad nuo 2025 metų įsigalios Prieinamumo direktyva, kuri bus taikoma audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms, bankų paslaugoms, elektroninėms knygoms, elektroninei prekybai, atsakymams į skubios pagalbos pranešimus 112 ir pan., taigi, pokyčiams metas ruoštis iš anksto, kuriant interneto tinklapius, programėles pagalvoti ir apie akluosius, silpnaregius, kitas visuomenės grupes, kad informacija jiems taptų prieinama.
Visuomenė įvairi, ir to svarbu nepamiršti
Tretieji mokymai vyko Vidaus reikalų, Finansų, Susisiekimo, ministerijos ir šių ministerijų įstaigų darbuotojams, į juos aktyviai jungėsi nevyriausybinės organizacijos, verslo įmonės, suprantančios, jog visuomenė įvairi, todėl informacija turi būti aiški ir prieinama neišskiriant tam tikrų jos grupių.
Paskutiniuosiuose mokymuose „Kaip parengti kiekvienam prieinamą informaciją?“ dalyvavo Užsienio reikalų, Teisingumo ir Žemės ūkio ministerijos bei šių ministerijų įstaigų darbuotojai, nuotoliu juos stebėjo keli šimtai įvairių viešojo ir privataus sektorių specialistų.
Lingvistė A. Župerkaitė mokymų dalyviams priminė, jog visuomenė yra įvairi, jos nariai turi individualių poreikių, dėl to viešojo sektoriaus darbuotojai turėtų informaciją pateikti taip pat įvairiai: atsisakyti terminų, suprantamų tik specialistams, pernelyg ilgų ir sudėtingų terminų ir pan.
Kadangi mokymai vyko Užsienio reikalų ministerijoje, specialistė pristatė keletą viešojo sektoriaus darbuotojams įprastų teisės aktų, dokumentų pavyzdžių, kurie žmonėms, turintiems dauno sindromą, laikinų sutrikimų, demencijos požymių ir kitiems, išties sunkiai suprantama.
Šiuose mokymuose A. Župerkaitė pristatė ir dar vieną – paprastos kalbos, arba „plain language“ metodą, kuomet viešojo sektoriaus darbuotojai dokumentus rengia paprasčiau, suprantamiau, atsisakydami sudėtingų terminų, sakinių konstrukcijų.
Lietuvoje sėkmingi paprastos kalbos, arba „plain language“ pavyzdžiai – tinklapiai „Renkuosi Lietuvą“, programėlė „Keliauk saugiai“, „Sodros“ ir Vyriausybės tinklapiai. Betarpiškas bendravimas su žmogumi – tai, kas jungia paprastą ir lengvai suprantamą kalbą.
Mokymuose dalyvavusi Lietuvos aklųjų bibliotekos darbuotoja Ramunė Balčikonienė paaiškino apie informacijos prieinamumą neregiams ir silpnaregiams: kokios įtakos jų patogumui turi parinktas šriftas, kurio vengti rengiant dokumentus, kaip tinkamai parengti dokumentus, įterpti nuorodas, kad visa ši informacija būtų prieinama neregiams ar silpnaregiams.
Svarbiausias šių tris mėnesius vykusių mokymų tikslas – suteikti žinių, kaip rengiant atsakymus gyventojams ar institucijoms, komunikacines žinutes ar pranešimus spaudai pasiekti dar daugiau visuomenės narių, kaip suprasti, ar tekstas suprantamas ir kitiems visuomenės nariams.
Planuojantys rengti tekstus lengvai suprantama kalba visą informaciją ras Neįgaliųjų reikalų departamento tinklapyje.
Konsultacinę pagalbą dėl informacijos teikimo prieinamais būdais viešajame sektoriuje nuolat teikia Neįgaliųjų reikalų departamento Konsultacijų centro profesionalūs ekspertai: el. paštu KC@ndt.lt.
