V.Blinkevičiūtė tikina besibaiminanti ne tik to, kad pasitikėjimas savivalda bus stipriai pakirstas, bet dar ir to, kad jau bet kokia valdžia nusivylę žmonės galiausiai nebeateis į rinkimus, ir valstybės vairą perduos į visiškai netinkamas populistų rankas.
Tiesa, nors į „čekiukų“ skandalą įvelti ir patys socialdemokratai, o tarp jų – ir vienas iš šios partijos lyderių, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius, LSDP lyderė pabrėžia, kad klaidų gali padaryti kiekvienas, tačiau tikisi, jog vieša atgaila ir skubiai priimti sprendimai bent šios partijos mundurą tikrai išplaus.
Interviu naujienų portalui lrytas.lt V.Blinkevičiūtė ne tik išdėstė savo nuomonę apie politinę padangę drebinančius įvykius, tačiau užminė mįslę ir dėl savo ateities planų – mat iki jos kadencijos pabaigos Europos Parlamente (EP) liko vos metai.
„Jau tikrai žinau, kur savęs nematau“, – tvirtino politikė.
– Jūs padarėte tai, ko iš esmės dar vengia kitos politinės jėgos – socialdemokratų suvažiavimo metu viešai atsiprašėte už vadinamąjį „čekiukų“ skandalą. Ar tai reiškia, kad jūs pripažįstate savo bendrapartiečių klaidas, ar labiau tiesiog apgailestaujate dėl susidariusios situacijos?
– Atsiprašymas buvo ir už viena, ir už kita. Manau, kad kiekvienam politikui yra privalu pripažinti klaidas, nepasilikti jose gyventi, ir atsiprašyti Lietuvos žmonių.
Kai atsiprašiau būtent viso suvažiavimo vardu, visos mūsų partijos vardu už tai, kad galimai neskaidriai, ne pagal nustatytas tvarkas kai kurie tarybų nariai naudojo biudžeto lėšas, tiesą sakant, tas atsiprašymas buvo ir už visus politikus, nepriklausomai nuo politinių partijų. Nes kartais yra suklystama, bet labai svarbu toje klaidoje nepasilikti.
Dabar labai išgyvenu dėl to, kad politinės kultūros lygmuo krenta ir krenta žemyn – tai niekam nėra gerai. Tai blogai ne tik politikams, bet ir žmonėms, nes jų gyvenimo kokybė šitaip irgi negali gerėti. Tai visgi yra tarpusavyje susiję dalykai.
– Ar pati asmeniškai kalbėjotės su savo partijos nariais apie jų naudojamas lėšas ir prašėte jų pasiaiškinimo?
– Be abejo. Mes kreipėmės į visus mūsų partijos skyrius ir vienbalsiai priėmėme sprendimus, kaip mes reaguojame į tą „čekiukų“ skandalą. Tai mums yra nepriimtina ir to netoleruojame, todėl partijos suvažiavimo metu priimtame mūsų pareiškime labai aiškiai yra įvardinti trys dalykai.
Pirma – visi 60 skyrių turi patys įvertinti esamą situaciją, visa tai apsvarstyti. Antra – tie tarybų nariai, kurie mato, kad galbūt neteisingai panaudojo lėšas, nieko nelaukę turės jas grąžinti. Ir trečias dalykas – jei teisėsauga konkrečiu atveju iškels bylą, bus stabdoma žmogaus narystė mūsų partijoje.
Tai nurodyta ir mūsų statute.
– Sakote, kad neskaidrumo požymių savo veikloje įžvelgę jūsų partiečiai lėšas turės grąžinti. Kaip tikrinsite, kad tai iš tiesų būtų padaryta?
– Net neabejoju, kad ir patys mūsų skyriai į tai reaguos, bendraus su savo rinkėjais tose savivaldybėse, juos informuos. Jeigu tu nori būti politikoje, jeigu tau ne tas pats, tu turi kažkaip tiems žmonėms parodyti ir pasakyti, kad, jeigu suklydau, jeigu negerai pasielgiau, aš atsiprašau ir tas lėšas grąžinu, prašau jūsų pasitikėjimo dirbti toliau. Štai toks kelias.
Žinote, prie kiekvieno tu sargybinio juk nepastatysi – visi esame suaugę žmonės, bet aš visada apeliuoju į pasitikėjimą. Jis turi būti. Prieš dvejus metus, kai mane išrinko LSDP pirmininke, stovėdama prieš visus pažadėjau ir pasakiau, kad stengsiuosi dirbti taip, kad sugrįžtų pasitikėjimas socialdemokratais. Tas pasitikėjimas dabar iš tikrųjų yra – tą parodė ir savivaldos rinkimai, ir reitingai, tą jaučiu ir bendraudama su žmonėmis.
Pats blogiausias dalykas, kuris galėtų įvykti – labai nesinorėtų, kad būtų pakirstas pasitikėjimas savivalda. Gal tas žodis jau nuvalkiotas, senas, bet ši valdžia yra arčiausiai žmonių. Ir jei atsiranda vienas kitas šaukštas deguto, jis visą tą statinę suteršia. Reikia tai išspręsti.
– Kai kurie politologai pastebi, kad į paskutinius Seimo rinkimus atėjo nemažai jaunų žmonių, kurie patikėjo naująja politikų karta, tačiau politinę padangę lydėję skandalai gali priversti juos nusivilti jau bet kokia valdžia, todėl į kitus rinkimus jie tiesiog neateis. Neįžvelgiate tokio pavojaus?
– Įžvelgiu, ir ne tik dėl jaunų žmonių. Labai kviečiu jaunus žmones, kad jie įsijungtų aktyviai. Nors jau šiek tiek jų daugiau dalyvauja rinkimuose, bet dar nepakankamai. Labai tikiuosi, kad jie bus aktyvesni, nes ir pati juos labai palaikau. Būtent socialdemokratai turi ir jauniausią tarybos narį Prienų savivaldybėje – Andrių Grumadą. Aš jį pasiūliau ir į partijos tarybą, kad jis įneštų veržlumo, šviežumo ir naujo požiūrio, šviežio kraujo.
Tas nusivylimas gali būti, bet bijau, kad neatsitiktų taip, jog mes savo valstybės gyvenimą, vairą, sprendimų priėmimą atiduosime į visiškų populistų rankas.
Man nesinorėtų, kad taip nutiktų. Nes jau matau, kokie procesai vyksta kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse, kai teisės viršenybės principai nebesvarbūs, kada svarbu, ką nusprendžia vienas kuris nors gavęs daugumą. Tai visiškai nepriimtina gyvenant bendroje ES šeimoje.
– Vienas iš jūsų partijos lyderių, Jonavos meras M.Sinkevičius neseniai taip pat prisiėmė atsakomybę už netinkamai naudotas valstybės lėšas. Dalį visuomenės jo argumentai įtikino, dalies – ko gero, ne. Ar jūsų pasitikėjimas juo nesusvyravo? Jam jau kurį laiką projektuojamas ir premjero postas.
– Pirmiausia, aš labai gerbiu tai, kad M.Sinkevičius – jaunas, bet kartu jau patirties ir didelį pasitikėjimą turintis žmogus – surengė spaudos konferenciją, sukvietė žiniasklaidos atstovus, beveik valandą nebėgdamas nė nuo vieno klausimo atvirai ir nuoširdžiai į juos visus atsakinėjo.
Ir kad nekiltų daugiau jokio nepasitikėjimo, jis į savivaldybės biudžetą grąžino 4000 eurų – tą aš vertinu kaip jo, kaip politiko, klaidų pripažinimą ir kartu norą išspręsti tas klaidas, paprašyti žmonių atleidimo. Aš, kaip partijos pirmininkė, sveikinu tokį jo žingsnį. Pasikartosiu – klysti galima, bet pasilikti klaidoje – ne.
Jei žmogus sumokėjo, atsiskaitė, pripažino, visą gyvenimą jo bausti negali. Taip gali iškapoti visus, ir tai yra lengviausias kelias – visus susodinti, atleisti, nubausti, ir vėliau pasižiūri, kad stovi vienas ant kalnelio ir dairaisi, kaip gi čia atrodai. Man tai nepriimtina.
Daug metų dirbau vadove, dirbau ministerijoje – būdavo, kad mano darbuotojai suklysta. Bet, jei jie klaidas pripažindavo, atsiprašydavo, įrodydavo, kad gali dirbti, savo pasitikėjimą aš jiems tikrai suteikdavau. Taip gyvenime elgsiuos ir toliau.
– Tai reiškia, kad vis dar matote M.Sinkevičių kaip galimą premjerą?
– Čia jau aš pridariau (juokiasi). Iš tikrųjų kažkada per vieną interviu taip pasakiau, tai dabar sakau taip: neskubinkime įvykių, palaukime. Pirmiausia mes turime laimėti Seimo rinkimus.
Aš ir toliau galvoju, kad Mindaugas pagal savo visas savybes, pagal darbą, pagal galimybes niekur nesitrauktų, bet žmonių gali būti ir daugiau – mūsų partijoje yra 14 000 žmonių. Yra jaunų, modernių, bet turinčių ir patirties politikoje. Tokių žmonių mes turime ne vieną, ir tai yra mūsų stiprybė.
– Jūs palaikėte pirmalaikių Seimo rinkimų idėją. Kaip apskritai vertinate valdančiųjų žingsnius, sprendžiant dėl savivaldybių tarybų narių išmokų kilusią krizę?
– Aš labai blogai vertinu Gabrielių Landsbergį, didžiausios valdančiosios partijos pirmininką, kad jis taip nepagalvojęs, vienasmeniškai tą penktadienio rytą išstojo ir pasakė, kad inicijuos pirmalaikius rinkimus, kad Vyriausybė atsistatydins. Niekada to sau negalėčiau leisti.
Ir tik po to sušaukia prezidiumą iš 33 narių, kurie atstovauja visai partijai. Niekada negalėčiau vieną rytą ateiti ir to pareikšti. Kas aš tokia ar kas aš toks, kad galiu taip kalbėti, nepasitarus su savo visais bičiuliais ir partiečiais, neaptarus to taryboje, nepasitarus su skyriais, su koalicijos partneriais? Taip nesielgiama. Kažkokia nesąmonė – kaip tu gali apkaltinti visą Seimą? Kokią tu turi teisę tai daryti? Kas tu – Mesijas, kuris viską žino?
Gavosi taip, kad G.Landsbergis su I.Šimonyte sukelia per 33 nepriklausomybės metus dar nematytą politinį chaosą valstybėje, kuris atsiliepia kiekvienam žmogui. Jiems abiem reikėjo ir tebereikia atsisėsti ant nusiraminimo kėdutės, ir ten labai rimtai apsvarstyti tolimesnius žingsnius.
Konservatorių partijoje yra ne vienas išmintingas ir patyręs žmogus, tai gal su jais derėtų pasikalbėti? Gal visgi derėtų, jei pritrūksta išminties ir atsakomybės? Čia ne vaikų žaidimas.
– Savo kalboje socialdemokratų suvažiavimo metu sakėte, kad šioje situacijoje neturėtų būti pamirštas ir prezidentas. Kokį jo vaidmenį čia matote ir kaip jis galėtų prisidėti prie krizės suvaldymo?
– Pirmiausia turi būti išspręstas klausimas dėl Vyriausybės ir jos narių. Tikrai čia matau ir prezidento vaidmenį, kad ir jis turėtų savo nuomonę turėti, galbūt tartis ir kalbėtis kartu su politinių partijų vadovais ar parlamentinių frakcijų pirmininkais apie esamą situaciją.
Ta politinė lyderystė ir moderavimas šiandien tikrai yra reikalingas, nes chaosas tebesitęsia. Jei būtume susodinti prie bendro stalo, visi galėtume išsakyti savo nuomonę, kad tikrai ne Seimas turi pasileisti, o pirmiausia galvokime apie Vyriausybę, ar ji gali dirbti, ar I.Šimonytė gali dirbti toliau, ar užteks, kad būtų pakeistas vienas ministras, ir viskas. Ir pabaikime šitą politinį chaosą.
– Visuomenės apklausos rodo, kad esate viena iš geriausiai vertinamų Lietuvos politikių. Kaip jūs pati matote savo politinę ateitį – ar toliau ją siejate su Europos Parlamentu, ar turite kitų ambicijų?
– Politikoje esu jau labai labai daug metų, ir tą patirtį, kurią įgijau, įgijau tik Lietuvos žmonių dėka (braukia ašarą). Niekada nevengiau bendravimo – per visą savo gyvenimą ir karjerą apvažiavau Lietuvą kelis kartus, vieni žmonės mane pabučiuoja, kiti – pabara, bet svarbiausia, kad nelieku abejingų. Atvirai pasakius, ne visada postai politikoje yra svarbiausia. Kai esi politikoje, svarbiausia yra jausti, kad esi savo vietoje.
Visada maniau, kad žmogus, nesvarbu, kokios karjeros besiektų, gerai jaučiasi tada, jeigu jaučia, kad tai yra tikrai jam. Aš visada gyvenime tą pasvėriau. Didžiąją gyvenimo dalį išdirbau labai jautrioje srityje – ten, kur nuolat yra žmonių problemos ir gyvenimai, tai lygiai taip pat aš kalbu ir apie savo politines ambicijas.
Šiuo metu esu iš naujo gavusi mūsų partijos pasitikėjimą. Tai yra labai didelis pasitikėjimas. Ir šiuo metu aš koncentruojuosi į šitą darbą. Kas bus kitais metais – mes dar svarstysime, tarsimės, kas kur dalyvauja, kas kokius sąrašus veda.
Neabejoju, kad bus priimti geri sprendimai. Bet jau tikrai žinau, kur savęs nematau.
– Kur?
– Nesakysiu.
– Nemažai žmonių jus įsivaizduotų ir prezidento poste. Negalvojate apie tai?
– O čia jau palikime retorinį klausimą (juokiasi).
