„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Oponentai“ dalyvavę signatarai Česlavas Okinčicas ir Česlovas Juršėnas įvertino susidariusią politinę krizę ir kodėl konservatorių lyderiai pasirinko inicijuoti pirmalaikius Seimo rinkimus ir svarstyti Vyriausybės atstatydinimą.
Turi paaiškinimą
Aiškindamas konservatorių partijos lyderių pasirinktą būdą kovoti su kilusia krize, Č.Juršėnas neatmetė, kad priežasčių būtų galima ieškoti prastėjančioje ekoniminėje šalies situacijoje.
„Daugelis sako, kad tai susiję su tuo, kas laukia jų arba jų valdomos Lietuvos. Kadangi laukia prasti dalykai, tai darosi panašu į tai, ką pergyvenome 1992 metais.
Tada situacija Lietuvoje tikrai buvo prasta – dabar ji nėra tokia prasta, nors yra tam tikrų nemalonumų, daliai žmonių yra prastas gyvenimas – vis dėlto, ne tas, kas buvo 1992 metais.
Ir tada buvo galima suprasti, kodėl tuometiniai dešinieji, būsimieji konservatoriai, nutarė daryti pirmalaikius rinkimus – „tada gal išlošime“. Kai kurie manė, kad jie tikrai išloš, bet išėjo atvirkščiai“, – įvertino Č.Juršėnas.
Dabartinėje krizėje pagrindinį vaidmenį atlieka jau kitas Landsbergis – konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis. Č.Juršėnas svarstė, kad G.Landsbergis sprendžia vidinius partijos klausimus visos Lietuvos sąskaita.
„Aš noriu jį suprasti – man atrodo, kad jis irgi nori išeiti iš tos krizės, kurioje yra partija, bet ne Lietuva. Jis mano, kad tokiu būdu pasitarnaus, bet kai tai padaroma, ir net nepasakoma artimiausiems bendražygiams, tai aš labai atsiprašau…“, – nepritarimo neslėpė Č.Juršėnas.
Svarbus vaidmuo
Tuo metu kitas signataras Č.Okinčicas teigė negalintis sutikti su tokiu Č.Juršėno vertinimu.
„Mano manymu, šiame pasaulio vystymosi etape, geopolitiniame regione konservatorių pozicija yra labai svarbi. Užsienio reikalų ministras yra vienas iš pagalbos Ukrainai lyderių, autoritetas Briuselyje ir Vašingtone.
Mesdamas tokį šūkį dėl atsistatydinimo, dėl Vyriausybės krizės, G.Landsbergis parodo, koks jis yra svarbus. Matome, kad visų kitų partijų atstovai sako, kad nereikia jokių atsistatydinimų, nereikia šaukti apie krizę, kad tai darbo tvarka spręstini klausimai.
Tai tiesiog yra noras papildomai pasirodyti kaip žmogui, kuris priima ryžtingus sprendimus tam, kad būtų galima apsivalyti, kad parodytų, jog jų partija yra skaidri“, – įvertino Č.Okinčicas.
Netarnauja Lietuvai
Savo ruožtu Č.Juršėnas teigė sutinkantis su tarptautiniu G.Landsbergio vaidmeniu, tačiau tikino negalintis pateisinti jo veiksmų šalies viduje.
„Jis juk yra partijos vadas. Jeigu partijos vadas imasi akcijos partijos viduje, šalies viduje, tai kaip jis gali nesitarti su savo kolegomis? Pastato juos į tokią nepatogią padėtį, ir ką jiems tada daryti? Reikalauti jį nuversti? Ar tai duos didelę naudą? Ar tai labai gerai skambės Europoje ir pasaulyje?“ – klausė Č.Juršėnas.
Č.Okinčicas teigė, kad G.Landsbergis tiesiog yra tokio pobūdžio politikas – jis pastato prieš faktą, ir bando įrodyti, kad jis daro teisingai.
„Mano manymu, šiai dienai visa ta partija gerai supranta, kad Vyriausybės krizė niekam nereikalinga. Jis tiesiog metė tokį šūkį“, – argumentavo Č.Okinčicas.
Tačiau toks argumentas Č.Juršėno neįtikino.
„Jeigu taip yra, tai kaip galiu vadinti dabartinį konservatorių partijos lyderį? Tik augančiu politiku. Jam reikia augti ir augti, kad suprastų veikimo mechanizmus, galvotų ir apie partiją, ir apie tautą, ir apie valstybę. To triukšmo, skandalo sukėlimas, man atrodo, netarnauja Lietuvai“, – sakė Č.Juršėnas
Č.Okinčicas sutiko, kad toks triukšmas iš tiesų netarnauja Lietuvai.
„Įvyko taip, kaip įvyko. Bet yra reakcija iš kitų partijų, ir iš konservatorių partijos atstovų, kad kažkokios didelės krizės nėra.
Manau, kad jis teiks daugiau dėmesio šiam klausimui, įsigilins, pasitars su patyrusiais, ir priims tinkamą sprendimą“, – apibendrino Č.Okinčicas.