Pasak A. Bilotaitės, praėjusiais metais Lietuvoje buvo užfiksuota 5000 pornografinio turinio su vaikais atvejų, o per pirmuosius šių metų tris mėnesius gauta pranešimų apie 2200 tokių atvejų.
„Kas labiausiai neramina, kad didžioji dalis pagal tendencijas (seksualinio smurto – ELTA) yra artimoje aplinkoje – tai artimi žmonės, pažįstami žmonės, šeimos nariai. Čia irgi reikia ieškoti sprendimų, kaip atpažinti, kaip padėti vaikams tai suprasti ir pranešti“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė A. Bilotaitė.
„Tendenciją matome, kad didžioji dalis nusikalstamų veikų yra pornografinio turinio informacija, kuri pasirodo internete, ir tame turinyje yra vaikai. Skaičiai tikrai yra dideli ir jie didėja. Jeigu pernai metais turėjome apie 5000 tokių atvejų, apie kuriuos buvo informuota mūsų policija, tai pirmieji šių metų trys mėnesiai jau yra 2200“, – pasakojo vidaus reikalų ministrė.
A. Bilotaitė pridūrė, kad vaikų pornografinis turinys internete plinta ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje. Anot ministrės, problema gilėja ir dėl to, kad vaikai patys, nesuprasdami pasekmių, kelia pornografinį turinį į internetines platformas.
„Šiaip ta tendencija yra visur, Europos Sąjungos lygmeniu irgi drastiškas augimas. Jeigu prieš 10 metų buvo 23 tūkstančiai, tai per metus tokių atvejų fiksuojama dabar 725 tūkst. atvejų“, – teigė A. Bilotaitė.
„Tai yra susiję ir su tuo, kad vaikai dažnai nežino ir patys tą informaciją gali įdėti į internetą. Labai svarbus mūsų darbas, kad vaikai žinotų kaip elgtis saugiai. Čia visų mūsų pareiga suaugusiųjų, pedagogų, tėvų, šeimos narių, kad taip neatsitiktų“, – pažymėjo politikė.
Ji pristatė ir įrankius, kuriais šiuo metu gali pasinaudoti švietimo įstaigos bei kitos darbovietės, siekdamos apsaugoti vaikus nuo seksualinio smurto.
„Mes įrankių kaip ir turime. Jeigu kalbėti apie mūsų įstaigas, kurios dirba su vaikais – gydymo įstaigos, švietimo įstaigos, – jos jau dabar priimdamos, ar tai būtų žmogus toje įstaigoje dirbantis kaip pedagogas, ar ūkio dalį tvarkantis, turėtų būti įvertinta, ar jis nėra kaltinamųjų ir nuteistųjų registre, kuriame yra 2600 tokių asmenų įtraukta. Bet šiuo įrankiu nėra naudojamasi“, – sakė A. Bilotaitė.
Anot jos, dėl seksualinio smurto nuteisti asmenys šiuo metu privalo informuoti policiją apie savo gyvenamosios vietos pakeitimą. A. Bilotaitė siūlo šį įrankį praplėsti ir priversti nusikaltėlius pranešti ir apie darbo vietos pakeitimą.
„Kitas įrankis, kurį taip pat inicijavo Vidaus reikalų ministerija, tai yra tai, kad asmenys, kurie jau yra pripažinti kalti už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas, privalo informuoti policiją apie savo gyvenamosios vietos pakeitimą. Tam, kad galėtume stebėti tokio asmens judėjimą“, – teigė ministrė.
„Reikėtų praplėsti ir ne tik informuoti apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, bet ir darbo vietos pasikeitimą. Tai taip pat leistų užtikrinti saugią aplinką“, – pridūrė ji.
Pirmiausia, tai yra labai labai skaudi tema. Skaudi tema, jautri tema, ir man atrodo svarbu kažkaip labai atvirai kalbėti apie esamas problemas, apie tai, ką institucijos gali padaryti, kad mūsų vaikai augtų saugioje aplinkoje. Žinoma,
Svarbu, kad teisėsaugos institucijos labai kompetentingai dirbtų šiuo atveju ir tuos nusikaltimus išaiškintų. Ir tie asmenys, kurie padaro tokius nusikaltimus, būtų nubausti. Ir, žinoma, trečias aspektas yra pagalba vaikams, kurie patiria tokį smurtą.
ELTA primena, kad per pirmuosius tris šių metų mėnesius gauta virš 105 pranešimų apie galimą seksualinį smurtą prieš vaikus. Praėjusiais metais fiksuota apie 300 galimo seksualinio smurto prieš vaikus atvejų.
Gegužės pradžioje Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas sutarė peržiūrėti dabar galiojančius teisės aktus ir, jei bus reikalinga, inicijuoti jų pakeitimus, jog spragos būtų užpildytos ir nusikalstamos veikos kiek įmanoma užkardytos.
