Už balsavo 55 Seimo nariai, prieš 26, susilaikė 12 parlamentarų.
Apkaltos būdu pripažinus P. Gražulį kaltu, jis netektų Seimo nario mandato ir teisės dalyvauti rinkimuose 10 metų.
„Ar nereikėtų sudaryta komisijos, kaip sėdėdamas kitoje pusėje salės T. V. Raskevičius matė, kaip aš balsavau. O ekspertų komisija nematė, peržiūrėjusi visas medžiagas“, – Seimo posėdžio metu piktinosi P. Gražulis.
Savo ruožtu Mišriai Seimo narių grupei priklausanti parlamentarė Agnė Širinskienė kėlė klausimą, kaip pirmalaikių Seimo rinkimų iniciatyva dera su P. Gražuliui inicijuojama apkalta.
„Kviečiu eilinį kartą apsispręsti, ar daryti vis tik priešlaikinius rinkimus, ar apkaltą P. Gražuliui, nes kažkaip tie du dalykai niekaip nedera“, – A. Širinskienė.
Visgi konservatorius Linas Slušnys akcentavo, kad apkaltos P. Gražuliui ir išankstinių Seimo rinkimų painioti nereikėtų.
„Jeigu mes pasileisime, tai sveikinu P. Gražulį, galbūt jam ir pasiseks šioje vietoje. Būna kartais loterijoje ir sėkmingų bilietų. Nereikėtų painioti šitų dalykų“, – pabrėžė jis.
Savo ruožtu Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma tikina, kad tikslas nėra teisti P. Gražulį. Pasak jo, siekis yra paprašyti KT išaiškinimo, ar P. Gražulis pažeidė Konstituciją.
„Mes tikrai neteisiame kolegos Seimo nario, tik norime pasiteirauti KT, ar tas jo veiksmas yra toks, kad būtų pripažintas kaip šiurkštus Konstitucijos pažeidimas ir priesaikos sulaužymas“, – akcentavo J. Razma.
ELTA primena, kad prieš Seime specialioji tyrimo komisija nusprendė, kad pakanka duomenų pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Petrui Gražuliui.
Apkaltos iniciatyvos P. Gražulis sulaukė po to, kai pernai, rugsėjo 15 d. Seimo posėdžio metu, balsuodamas už parlamentarą Liną Jonauską, politikas „savo sąmoningais veiksmais pažeidė Seimo statutą, Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintą sąžiningumo principą bei galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir (ar) sulaužė Seimo nario priesaiką“. Pažeidimą konstatavo Seimo etikos sargai.
Dėl šios priežasties Seimas sudarė specialiąją tyrimo komisiją, kuri tiria Tautos ir teisingumo sąjungos lyderio elgesį ir pateiks išvadą, ar yra pagrindo pradėti apkaltos procedūrą. Išvadas parlamentarams komisija buvo įpareigota pateikti iki šių metų gegužės 17 d.
Visgi, P. Gražuliui gresia apkalta ir kitu pagrindu. Praėjusių metų birželį Apeliacinio teismo sprendimu politikas pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Byloje nustatyta, kad veikdamas privataus juridinio asmens, t. y. bendrovės „Judex“, interesais, jis neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų veiklą, skatindamas juos nesilaikyti teisės aktų reikalavimų bei atlikti neteisėtus veiksmus, taip pat naudojosi šios bendrovės jam suteiktomis lėšomis.
