Daukanto aikštės lyderio teigimu, valstybės narės turi skirti ypatingą dėmesį šiam klausimui ir dėl Rusijos sąjungininko Minsko keliamų grėsmių.
„Situacija yra labai rimta ir, deja, ji prastėja. Ypač, žinant tai, kad Baltarusija yra aktyviai įsitraukusi į konfliktą ir yra visiškai prieinama netgi taktinių branduolinių ginklų dislokavimui. Tai labai pavojinga, mes esame labai pavojingoje situacijoje. Mūsų atsakomybė – susidoroti su šiais iššūkiais kaip įmanoma greičiau“, – ketvirtadienį, prieš prasidedant Moldovoje vykstančiam Europos politinės bendrijos viršūnių susitikimui, žurnalistams sakė G. Nausėda.
Šalies vadovas įvardijo, kad stiprinant rytinį NATO sparną, privalu kalbėti apie oro gynybos sistemų dislokavimą.
Tačiau, tęsė jis, suprantant, kad pastarasis klausimas nėra paprastas, Lietuva imasi iniciatyvos ir siūlo svarstyti regione dislokuoti rotacines oro gynybos sistemas.
„Rytinio NATO flango stiprinimas, Lenkijos ir Baltijos šalių stiprinimas, perduodamos oro gynybos sistemos. Tai nėra lengvi klausimai ir dėl to siūlome idėją dėl rotacinių oro gynybos sistemų Baltijos regione. Tačiau labai svarbu žengti dar vieną žingsnį pirmyn – vien tam, kad adresuotume iššūkius, kurie yra aplink mus“, – tvirtino jis.
ELTA primena, kad ketvirtadienį prezidentas Moldovos sostinėje Kišiniove dalyvauja Europos politinės bendrijos viršūnių susitikime. Kartu su 47 Europos valstybių vadovais Lietuvos prezidentas aptars strategines grėsmes, su kuriomis žemynas susiduria Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje.
Pasak Prezidentūros, didžiausias dėmesys bus sutelktas į priemones, skirtas padėti Ukrainai laimėti karą ir siekti taikos jos iškeltomis sąlygomis. Taip pat sesijoje bus aptartas atsakas į hibridines grėsmes, branduolinės saugos ir energetinio saugumo užtikrinimas, kiti svarbūs klausimai.
Antrajame Europos politinės bendrijos viršūnių susitikime planuoja dalyvauti 27 ES valstybių vadovai ir 20 kitų žemyno šalių lyderiai.
