Pasak Seimo vadovės, šiandieninėmis aplinkybėmis, kai vidaus politikoje yra kilusi sumaištis, partijų atstovams gali būti sunku rasti kompromisą.
„Tikrai palaikiau mintį iki pavasario sesijos pabaigos mėginti sutarti dėl užsienio politikos – to didelio nacionalinio susitarimo. (...) Tačiau dabar, vertinant visą kontekstą, pirmalaikių rinkimų pasiūlymą – man sunku patikėti, kad šis laikas yra optimalus tam, kad partijos sutartų dėl tokios esminės, svarbios srities“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Liberalų lyderė pastebėjo, kad ieškoti sutarimo užsienio politikos klausimais gali būti dar sunkiau, jeigu dalis politinių jėgų jau „ims pozicionuoti save artėjantiems rinkimams“.
Visgi, siekiant tęsti diskusijas dėl užsienio politikos susitarimo, V. Čmilytė-Nielsen pažymėjo, kad derėtų luktelti tol, kol kilusios vidinės įtampos dėl galimų pirmalaikių Seimo rinkimų aprims.
„Matyt, pora savaičių turi praeiti tam, kad nusėstų dulkės po tos sukeltos turbulencijos, ir tada žiūrėsime. Aš linkėčiau, aišku, kad kuo efektyviau vyktų tas procesas. Tačiau objektyviai vertinant dabartinę situaciją ir tą politinės temperatūros pakilimą, nėra jis labai geras laikas tam, kad susitarti dėl esminių dalykų visiems“, – svarstė Seimo pirmininkė.
ELTA primena, kad politinių partijų susitarimas dėl užsienio politikos buvo pradėtas rengti po to, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Daugiausiai ginčų rengiant susitarimą sukėlė išsiskyrusios valdančiųjų ir opozicijos nuomonės dėl pozicijos Kinijos atžvilgiu. Dėl to pasiekti susitarimo nepavyko. Artėjant Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, konservatoriai grįžo prie idėjos dėl šio susitarimo.
Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Žygimantas Pavilionis kreipėsi pagalbos į buvusį parlamentarą ir premjerą Gediminą Kirkilą. Pasak jo, nors centro kairei priklausančiam politikui nebūtų suteiktos formalios pareigos, siekiant išjudinti jau metus įstrigusį susitarimą dėl užsienio politikos tikslų G. Kirkilo įsijungimas nepamaišytų.
Visgi, šalyje kilus vadinamajam „čekiukų skandalui“, valdančiųjų pozicijos dėl galimybių susitarti išsiskyrė. Ž. Pavilionis nepraranda vilties pasirašyti dokumentą dar iki NATO viršūnių susitikimo. Tačiau liberalas Raimundas Lopata atkerta, kad sprendimus derėtų priimti po konservatorių siūlomo valdžios „perkrovimo“.
