Tai Apeliaciniame teisme bandė įrodyti kartą jau išteisinto E.Masiulio advokatas Ruslanas Boiko.
Advokatas priminė, jog leidimą sekti tuometį Seimo narį Šiaulių apygardos teismas buvo išdavęs du kartus – 2016 metų balandžio 10-ąją ir gegužės 10-ąją – tadien, kai pas E.Masiulį buvo rasti iš verslininko Raimondo Kurlianskio gauti pinigai.
R.Boiko tikino, jog gegužės 10-ąją pirma buvo patekta į E.Masiulio automobilį „Honda CRV“, o tik po to gautas teismo leidimas atlikti tokius veiksmus.
Kreipdamiesi į Šiaulių apygardos teismą, STT pareigūnai nurodė, jog „Tyrimo metu gauta informacijos, kad 2016 m. gegužės 10 dieną, R.Kurlianskis galimai E.Masiuliui duos kyšį, kuris galbūt bus užmaskuotas“. Be to, prašyme nurodyta, kad E.Masiulis, gavęs kyšį, galimai negrįš į darbą, o jį slėps savo automobilyje.
„Kodėl kilo poreikis slapta sekti E.Masiulio automobilį?“ – stebėjosi advokatas. Jo teigimu, byloje nėra jokių užuominų, kad E.Msiulis gautą kyšį laikys ar slėps savo automobilyje.
„Iš kur pareigūnai gavo informacijos, kad kyšis bus paslėptas butelyje ar jo dėžutėje? Juk ir pats butelis savaime gali būti kyšiu“, – svarstė R.Boiko. Advokatas stebėjosi ir tuo, kad pareigūnai jau žinojo, kad paėmęs pinigus E.Masiulis jį pasidės automobilyje:
„Juk gavęs pinigus E.Masiulis galėjo važiuoti namo taksi arba su dovanų maišeliu lyg niekur nieko grįžti į darbą. Akivaizdu, kad prašyme teismui kalbama ne apie būsimą, o apie jau įvykusį veiksmą“.
Advokatas įsitikinęs, kad duomenys, kuriuos pareigūnai nurodė teismui, galėjo būti sužinoti tik jau patekus į E.Masiulio automobilį, todėl kyla įtarimų, kad pareigūnai pirma į jį pateko, o tik po to gavo leidimą jį sekti.
R.Boiko nurodė, kad gegužės 10 dieną E.Masiulis buvo sekamas nuo 16 valandos iki vidurnakčio.
Byloje užfiksuota, kad Vilniaus centre, paėmęs iš R.Kurlianskio maišelį, 16.val 18 min. E.Masiulis grįžo į savo automobilį ir nuvažiavo. 17 val 05 min. jis išlipo iš automobilio ir nuėjo į viešbutį „Europa city“, kur toliau nebuvo stebimas,
Advokatas svarstė, jog apie tai, kad E.Masiulis pinigus paliks automobilyje, pareigūnai sužinojo tik tada, kai jis nuėjo į viešbutį.
„Ar per tokį trumpą laiką STT pareigūnai galėjo spėti kreiptis į prokuratūrą, o prokuroras – kreiptis į teismą ir nutartį atvežti slaptą veiksmą vykdžiusiems pareigūnams? – kalbėjo E.Masiulio advokatas.
Jis skaičiavo, jog iki teismo darbo pabaigos buvo likusios 45 minutės, jei teismas būtų dirbęs iki 18 valandos.
„Neviešo veiksmo sankcionavimas – ilgas ir kruopštus procesas“, – kalbėjo R.Boiko ir skaičiavo, kad gegužės 10-ąją gauti teismo sankciją ir tą pačią dieną patekti į E.Masiulio automobilį buvo neįmanoma.
Nuo Vilniaus iki Šiaulių – apie 220 kilometrų, todėl kelionė turėjo užtrukti apie 2 val. 30 min. Tiek pat laiko reikėjo grįžti į Vilnių.
Šiaulių teismo teisėjui reikėjo laiko susipažinti su medžiaga, priimti nutartį, o nutartį į Vilnių parvežę pareigūnai su ja turėjo supažindinti slaptus veiksmus atliekančius pareigūnus.
„Įvertinus nurodytus faktus matyti, kad pareigūnai pirma įvykdė slaptus veiksmus, o tik po to kreipėsi leidimo“, – kalbėjo R.Boiko.
Advokatas atkreipė dėmesį ir į tai, kad gegužės 10 dieną STT pareigūnai į E.Masiulio automobilį pateko kelis kartus – vieną kartą jie rado 16 tūkst. eurų, kiek vėliau atidarė bagažinę, kur rado dėžutę su buteliu ir 90 tūkst. eurų.
„Visa tai buvo padaryta Šiaulių teismo gegužės 10 dienos nutartimi, kur duotas leidimas slaptam patekimui į automobilį, bet nebuvo leista to daryti kelis kartus“, – pabrėžė R.Boiko.
Jis priminė, kad pagal įstatymus privaloma nurodyti, kiek kartų pareigūnams leidžiama patekti į patalpas ar automobilį: „Šioje byloje toks reikalavimas buvo pamintas, todėl akivaizdu, kad pareigūnai veikė neteisėtai, akivaizdžiai peržengdami teisėtumo ribas, todėl tokie jų veiksmai buvo neteisėti“.
