Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas pažymi, kad, pirmiausia, išankstiniams savivaldos rinkimams įvykdyti Lietuvoje nėra tinkamo teisinio mechanizmo.
„Kiekviena savivaldybė, šiuo atveju, yra išrinkta individualiai ir kiekvienoje turėtų iš naujo būti organizuojami rinkimai. Tai jeigu yra kažkuriose savivaldybės tiek pribrendęs tas klausimas, dėl kurio reikėtų svarstyti pirmalaikius rinkimus, tai rinkimai yra įmanomi. Bet pačio, teisinio mechanizmo, kad visoje Lietuvoje rinkimai galėtų įvykti, tiesiog nėra“, – Eltai teigė V. Benkunskas.
„(...) Rinkimai ką tik yra įvykę, savivaldybės tik pradėjo darbus ir nežinau, ką tai pakeistų. Galime tada galvoti apie visų sistemų perkrovimą iki negalėjimo“, – akcentavo jis.
Savo ruožtu Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė taip pat teigia nepritarianti visos savivaldos perkrovai. Jos teigimu, ar vienų, ar kitų tarybų narių lėšų pasisavinimas buvo neteisėtas, pirmiausia turi spręsti teisėsauga.
„Tie merai, tokie, kaip aš, kuris nesinaudoja nei vienu euru, tai kodėl turės savivaldybė kažkokią perkrovą ar kitus rinkimus daryti? Čia paprasčiausia reikia ryžtingų ir drąsių sprendimų. Jei teisėsauga įvardina, kad tai buvo pažeidimai, dokumentai klastojami ar kažkas, iš tų žmonių turi būti paimti mandatai ir padėtas taškas“, – žurnalistams trečiadienį sakė Ž. Pinskuvienė.
Lazdijų rajono merė, demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė Ausma Miškinienė taip pat teigia, kad išankstiniai rinkimai skaidrumo problemos savivaldoje naikinti nepadės bei pažymi, kad esamas problemas reikėtų spręsti „adekvačiais ir proporcingais būdais“.
„Viską sugriovę ir pradėję statyti iš naujo, mes prarasime laiko, įdirbį, kurį turime, prarasime labai daug mokesčių mokėtojų pinigų iš valstybės biudžeto. Išlaidos, kurios buvo mokamos tarybų nariams, pateikus jas pagrindžiančius dokumentus, gali būti, kad pasirodys tik smulkmena ir labai menkos, lyginant su tuo, kiek mes išleistume spręsdami krizę tokiu kraštutiniu, lūžiniu principu“, – teigė A. Miškinienė.
„Tai nėra apie konkrečią politinę partiją – tai yra apie visus, teisės aktų netobulumą. Ar tie tarybos nariai yra vagys, ar jie labai nesąžiningi, ar jie turėjo realių, piktų kėslų – manyčiau, kad ne. Tiesiog įvyko taip, kaip įvyko ir to nesužiūrėjo daugelis sričių – nuo valstybės kontrolierių, savivaldos kontrolierių, auditorių, Seimo ir visų kitų“, – pabrėžė ji.
Kilus skandalui dėl galimo savivaldos politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis prakalbo apie visos politinės sistemos perkrovą. Pasak jo, pastaroji problema liečia ne tik savo išlaidų negalinčius pagrįsti ministrus, bet visas politines partijas. Todėl TS-LKD pasiūlė rugsėjo 10 d. Seimui surengti naujus rinkimus. Priešingu atveju, Vyriausybė atsistatydintų.
Premjerė Ingrida Šimonytė ne kartą patikino, kad, parlamente pritrūkus politinės valios ir nesušaukus naujų rinkimų, ji pasitrauks iš pareigų.
Skandalo įkarštyje švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė pripažino negalinti dokumentais pagrįsti savo išlaidų, dirbant Kauno miesto savivaldybėje. Oponentams keliant spaudimą politikė nutarė trauktis iš posto.
Laikinosios sostinės taryboje dirbę ministrai Gintarė Skaistė bei Simonas Kairys taip pat nurodė, kad neturi kaip pagrįsti savo išlaidų. Visgi, finansų ministrė pranešė, kad susiklosčius tokiai situacijai ji Kauno savivaldybei pervedė dalį išnaudotų lėšų – beveik 14 tūkst. eurų.
Tuo metu Prezidentūra ragina parlamentarus tobulinti teisinę bazę ir nustatyti aiškesnį reglamentą dėl savivaldos tarybos narių veiklai skirtų lėšų naudojimo. Šalies vadovas Gitanas Nausėda tvirtino, kad iš galimos krizės šalį gali išvesti tiek pirmalaikiai Seimo rinkimai, tiek Vyriausybės „perkrovimas“. Visgi, tokiu atveju, pabrėžė Daukanto aikštės lyderis, naujai formuojamame Ministrų kabinete neturėtų būti į vadinamąjį „čekiukų“ skandalą įsivėlusių Vyriausybės narių G. Skaistės ir S. Kairio.
