Balandžio pabaigoje Berlyne viešėjęs prezidentas Gitanas Nausėda buvo išsakęs lūkestį, kad vokiečių brigada galėtų būti nuolat Lietuvoje dislokuota 2026 metais, tuo metu vokiečių karių skaičius Lietuvoje iki to laiko galėtų augti laipsniškai.
Antradienį po susitikimo su G.Nausėda žurnalistų paklaustas, kokio vokiečių karių skaičiaus Lietuva galėtų tikėtis jau kitais metais, Vokietijos prezidentas F.W.Steinmeieris kalbėjo, kad abi šalys turi atlikti savo namų darbus.
Anot Vokietijos prezidento, brigados tema daug diskutuojama tiek Vokietijoje, tiek Lietuvoje, tačiau, anot jo, tiek Vilniaus, tiek Berlyno politikai šiuo klausimu nesiginčija.
„Kaip ir sakė prezidentas G.Nausėda, žinome, kad abi šalys turi atlikti savo namų darbus – tiek Lietuva, tiek Vokietija. Dabar darome žingsnius, kad brigados karių skaičius Lietuvoje galėtų būti padidintas. Deriname veiksmus glaudžiai bendradarbiaudami kaip partneriai“, – kalbėjo F.W.Steinmeieris.
Vokietijos prezidentas nurodė, kad brigados klausimą turi suderinti abiejų šalių gynybos ministrai.
„Lietuvos pusė ruošia infrastruktūrą, Vokietijos pusė taip pat daro savo žingsnius. Vyriausybės neturi ginčo dėl šio klausimo“, – pabrėžė F.W.Steinmeieris.
Tačiau perklaustas, ar visa 3,5 tūkst. karių vokiečių brigada – ne tik brigados piešakinis valdymo elementas – bus nuolat dislokuota Lietuvoje, Vokietijos prezidentas nuo tiesaus atsakymo išsisuko.
„Be abejo, svarbu, kad ne tik vadovavimo elementas būtų Lietuvoje. Tačiau, suderinus su Lietuva, čia atvyksta ir nuolat treniruojasi atskiri brigados daliniai. Taigi, čia yra ne tik priešakinis vadovavimo elementas, bet realiai yra ir dalis brigados.
Aš prašau jūsų supratimo, kad reikia žengti tolesnius žingsnius, ir kad tai turi suderinti Federalinis Gynybos ministras ir Lietuvos krašto apsaugos ministras“, – nurodė F.W.Steinmeieris.
Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda priminė apie jo ir Vokietijos kanclerio pasirašytą memorandumą.
„Tas memorandumas, komunikatas, kurį pasirašėme praėjusiais metais kartu su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, jis numato galimybę dislokuoti brigadą Lietuvoje per tam tikrą laiką.
Ir taip pat numato krašto apsaugos, gynybos ministrams tiesiogiai dalyvauti šio dokumento įgyvendinime.
Lietuva jau daro savo žingsnius tam, kad parengtų visą reikalingą infrastruktūrą ir pritaikytų ją normalioms gyvenimo ir pratybų sąlygoms“, – kalbėjo G.Nausėda.
Anot G.Nausėdos, Lietuva net spartina tam tikrus procesus, pavyzdžiui, Rūdninkų poligonas galėtų būti užbaigtas per dvejus-trejus metus, nors anksčiau manyta, kad jis bus užbaigtas iki 2028 metų.
„Tam reikia ne tik įstatyminių procedūrų spartinimo, bet pirmiausiai papildomų investicijų – jas taip pat esame numatę. Taip pat radome vietas, kur galėtų būti dislokuoti vokiečių kariai – Panevėžyje, Klaipėdoje ir Ukmergėje.
Galėčiau atsakyti į klausimą klausimu – turbūt mes nestatome kareivinių ir visos reikalingos infrastruktūros tam, kad jos stovėtų tuščios. Be jokios abejonės, mūsų lūkestis yra, kad jos pildysis, ir tai bus daroma laipsniškai“, – kalbėjo šalies vadovas.
„Visiškai pritariu tam, ką pasakė gerbiamas prezidentas – mūsų namų darbai ir Vokietijos galimybės turi būti derinamos ir žengti žingsnis prie žingsnio. Būtų nekonstruktyvu kalbėti apie galutinį tikslą, nedarant to, kas būtina daryti šiandien ir rytoj“, – pridūrė jis.
Anot jo, Lietuva eina būtent tuo keliu ir tikisi, kad šio kelio pabaigoje lauks sėkminga proceso pabaiga.
