Tokį sprendimą Vidaus reikalų bei Užsienio reikalų ministerijos priėmė po to, kai gegužės 23 d. kelios dešimtys Europos Parlamento (EP) narių laišku kreipėsi į Europos Sąjungos (ES) diplomatijų vadovus, siūlydami įtraukti V. Kara-Murzos persekiotojus į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti, nacionalinius sąrašus.
„Žmonės, kovojantys dėl demokratijos Rusijoje, yra vadinami išdavikais, nes Putinas bijo demokratijos. Reaguojant į opozicionieriaus Kara-Murzos persekiojimą, Lietuva uždraudė 15 jo persekiotojų iš Rusijos „teisingumo“ sistemos patekti į šalį“, – antradienį savo „Twitter“ paskyroje rašė šalies diplomatijos vadovas.
„Lietuva siunčia aiškią žinią – režimui talkinantys asmenys, prisidėję prie šiurkščių Rusijos Federacijos žmogaus teisių gynėjo asmens teisių pažeidimų, mūsų šalyje – nepageidaujami. Tai neturi būti toleruojama nei vienoje demokratiškoje valstybėje“, – Užsienio reikalų ministerijos (URM) išplatintame pranešime teigė ministrė Agnė Bilotaitė.
Nacionalinės sankcijos Rusijos pareigūnams pritaikytos, remiantis užsieniečių teisinės padėties įstatymu, pagal kurį užsieniečiams, viešai ir aktyviai remiantiems ar dalyvaujantiems užsienio valstybės vykdomoje veikloje, pažeidžiančioje tarptautinės teisės principus, ir dėl to yra įtrauktas į ES ar NATO narės nepageidaujamų asmenų sąrašą, uždraudžiama atvykti į Lietuvą bent 5 metus.
Kaip ELTA skelbė anksčiau, balandį 41 metų V. Kara-Murza buvo nuteistas kalėti 25 metus griežto režimo kalėjime dėl „valstybės išdavystės“ ir kitų kaltinimų už Rusijos karo Ukrainoje kritiką.
