Apie tai H.Ulevičus liudijo antradienį Vilniaus miesto apylinkės teisme, kuris tęsė greitųjų COVID-19 testų pirkimo bylos nagrinėjimą. Byloje kaltinimai piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi pateikti buvusiai sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei.
Anot buvusio NVSPL direktoriaus pavaduotojo, institucijos COVID-19 pandemijos metu svarstė, kiek Lietuvai reikia greitųjų testų, ir galiausiai apsistota ties 500 tūkst. Pasak H.Ulevičiaus, įstatymai leido, kad pirkime dalyvautų vienas tiekėjas.
„Reagentų buvo 500 tūkstančių, pradžioje buvo kalbama apie milijoną, bet apsistota ties 500 tūkstančių. (...) Buvo vienas tiekėjas, Viešųjų pirkimų įstatymas nedraudė to, buvo galima lengviau pasirinkti. Tuo metu nebuvo išplitę reagentų pirkimai, surasti tiekėjus buvo labai sunku, nes tai (COVID-19 – ELTA) buvo nauja liga, nauji, tik ką sukurti reagentai, taip kad jų nebuvo daug, kur pasirinkti. Ir, be to, tam nebuvo laiko. Kuo skubiau įsigysi, tuo būsi pirmesnis, tirdamas, gydydamas pacientus“, – liudijo buvęs NVSPL direktoriaus pavaduotojas.
Jis pažymėjo, kad dirbdamas NVSPL, gaudavo ir vykdydavo nurodymus iš tuometinio NVSPL direktoriaus Vytauto Zimnicko.
Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Gintaras Plioplys klausė, kodėl nutarta pirkti 500 tūkst. testų.
„Manau, kad taip nusprendė (Sveikatos apsaugos – ELTA) ministerija. Mano manymu, tai buvo loginis sprendimas, nes tai (milijonas testų – ELTA) būtų buvęs per didelis kiekis tokiai šaliai kaip Lietuva“, – dėstė H. Ulevičius. Prokurorui pradėjus cituoti institucijų atstovų susirašinėjimus apie testų pirkimus, kuriuose dalyvavo ir H. Ulevičius, paprašė liudytojo juos pakomentuoti, bet šis teigė susirašinėjimo aplinkybių neprisimenantis.
„Neužkraukite man tos bėdos“, – replikavo H.Ulevičius.
Teisme pagarsinus buvusio NVSPL direktoriaus pavaduotojo apklausos metu pateiktus duomenis, H.Ulevičius sulaukė daugiau klausimų ir prokuroro G.Plioplio, tačiau į dalį klausimų atsakyti negalėjo, nes teigė kai kurių aplinkybių neprisimenantis.
Kaltinamoji L.Jaruševičienė, klausinėjo liudytojo apie greitųjų COVID-19 testų pirkimo aplinkybes, klausė, ar įmonė „Profarma“, iš kurios testai buvo pirkti, buvo tinkamai įvertinta.
„Nežinojau nei atstovo, nei gamintojo, nei (testų – ELTA) savybių. Reikėjo greitai nupirkti ir (NVSPL – ELTA) direktorius sakydavo, kad „jei nevykdysime mus į teismą paduos, jei mes nevykdysime užduočių, nes dėl to nukentės visuomenė“, – atsakinėjo H.Ulevičius.
Kiek vėliau liudytojas, atsakinėdamas į klausimus, pripažino, kad greitųjų COVID-19 testų pirkime, buvo vertinti ir kiti potencialūs galimi tiekėjai. Tiesa, kaip prisiminė H. Ulevičius, dalis jų neatrodė patikimi ar negalėjo pasiūlyti reikalingos prekės, pavyzdžiui, vienas iš potencialių tiekėjų esą prekiavo kosmetologijos salonams skirtomis prekėmis.
Teisėsauga kalba apie 4 mln. eurų žalą
L.Jaruševičienė iš buvusio sveikatos apsaugos ministro, „valstiečio“ Aurelijaus Verygos komandos pasitraukė 2020 m. vasarą, teisėsaugai jai pareiškus įtarimus piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi.
Prokuratūra tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad L.Jaruševičienė, piktnaudžiaudama užimamomis pareigomis, dirbdama sveikatos apsaugos viceministre, nuo 2020 m. kovą galimai teikė nepagrįstus ir neteisėtus reikalavimus Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios NVSPL vadovui ir darbuotojams dėl greitųjų COVID-19 testų pirkimo.
Tyrimas buvo vykdomas dėl iš bendrovės „Profarma“ įsigytų daugiau negu 500 tūkst. greitųjų serologinių testų, už kuriuos sumokėta daugiau nei 6 mln. eurų. Prokuratūra mano, kad L.Jaruševičienė šiai bendrovei suteikė privilegijų, veikdama jos interesais, valstybei perkant COVID-19 testus ir taip padarė žalą valstybei.
Apeliacinis teismas yra pripažinęs, kad valstybė už minėtus testus yra permokėjusi kelioms bendrovėms ir priteisė valstybei priteisti per 4 mln. eurų.
