Kol konservatoriai bando išaiškinti išankstinių Seimo rinkimų svarbą ir kalba apie Vyriausybės atsistatydinimą, opozicinių frakcijų atstovai valdančiuosius kaltina situacijos nevaldymu ir keistų strategijų kūrimu.
Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Oponentai“ diskutavo socialinės apsaugos ir darbo ministrė, konservatorė Monika Navickienė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Aurelijus Veryga ir tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas.
Nėra „nė vieno be nuodėmės“?
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė M.Navickienė tikino, kad į susiklosčiusią politinę situaciją konservatorių partijos nariai žiūri itin rimtai, tačiau ragina nesuversti visos kaltės tik vienai politinei jėgai.
„Stengiamės išeiti iš kažkokio vieno partinio intereso – tai neturi būti vienos partijos klausimas“, – akcentavo ji.
Pasak M.Navickienės, nors akivaizdu, kad tam tikri sisteminiai aspektai savivaldoje yra ydingi, tikriausiai niekas nenumanė, koks yra tikrasis tarybų narių išmokų problemos mastas.
„Aš manau kad masto niekas neįvertino, kol nepradėjo eiti konkretūs faktai ir aplinkybės. Jeigu tai yra problema, mes turime ją spręsti – apie jos mastą mes visi turbūt sužinojome labai neseniai, ir į tą mes ir reaguojame“, – aiškino ministrė.
Pati M.Navickienė tikino niekada nebuvusi tarybos nare, tačiau partija esą visada laikėsi tvirtos pozicijos dėl politikų skaidrumo.
„Mes turėjome tam tikrų skandalų net su savo merais, kai buvo iš partijos pašalintas Lazdijų meras Margelis. Mes labai principingai tokius dalykus svarstydavome ir priimdavome.
Nesvarbu, kad populiarus meras, išrinktas, partijai tai nebuvo svarbu – mes sužinodavome apie tokią situaciją ir ją spręsdavome nedelsiant“, – pažymėjo konservatorė.
Savo ruožtu „valstietis“ A.Veryga svarstė, kad kilusi krizė tiesiog iliustruoja negebėjimą tvarkytis bei neatsakingumą. Jis pastebėjo ir dar vieną dalyką – premjerė I.Šimonytė, anot A.Verygos, nuolat bando prisiimti atsakomybę už visus ministrus ar net dirbti jų darbą.
„Tikrai niekas neneigia, kad yra problemų savivaldoje su apskaita, atsiskaitymais. (...) Partijos reaguoja, ir pas mus paaiškėjo du asmenys – vienas iš jų teigia, kad pats kreipėsi į prokuratūrą, bet mūsų partijos pirmininkas principingai dėl to pasisakė.
Bet jei šitą padėti į šoną, dėl Vyriausybės klausimų mes turėjome nuolat, ir premjerė, panašu, dabar pati įsivarė save į kampą. Dar vienas pavyzdys – buvo priiminėjamas valstybės tarnybos reformos įstatymas, aš vidaus reikalų ministrės atsistojusios ir kalbėjusios nemačiau. Tai reiškia, kad premjerė yra užsikrovusi sau didžiulę naštą dirbti už daugumą ministrų, kurie turėjo problemų.
Ir kai dabar ji pasako, kad neis į šitą Seimą tikrintis – kas yra „šitas“ Seimas? Kuris patvirtino premjerę?“, – klausė parlamentaras.
Tuo metu M.Navickienė atkreipė A.Verygos dėmesį, jog pagrindinė I.Šimonytės žinutė yra paprasta – Seime nėra „nė vieno be nuodėmės“.
„Tai jokiu būdu nėra apjuodinimas – tai yra fakto pripažinimas. Matome, kad yra problema su tam tikrų Seimo narių kanceliarinėmis išlaidomis, prie kurių lygiai taip pat galima turėti priekaištų ir klausimų. Yra virš 50 Seimo narių, kurie irgi yra buvę tarybų nariais, kurie lygiai su ta pačia ydinga sistema galėjo turėti reprezentacinių išlaidų. Ir kur yra pagrindinė premjerės žinutė – tai nėra Vyriausybės problema“, – akcentavo socialinės apsaugos ir darbo ministrė.
Kruopštus konservatorių planas
Savo ruožtu tinklaraštininkas, buvęs ekspremjero Sauliaus Skvernelio patarėjas Skirmantas Malinauskas neabejojo, kad kilęs politinis ažiotažas yra ir gerai suplanuota strategija.
„Mes jau dabar kiek laiko kalbamės iš esmės apie ką – apie tai, kokios ten politinės rietenos, kas darysis su premjere, ar Seimas pasileis. (...) Tie dalykai, kurie iš pat pradžių buvo patys svarbiausi – kas konkrečiai vogė pinigus – jie pasislenka į antrą planą, nes sakoma, kad visi yra tokie.
Ir dabar į pirmą planą išeina didžiulė politinė problema, kuri yra susijusi su premjere, kuriai apskritai niekas jokių priekaištų asmeniškai nereiškia“, – akcentavo S.Malinauskas.
Tiesa, pasak jo, išmokų problemą reikia matyti toli gražu ne tik savivaldoje, bet ir tame pačiame Seime.
„Man kyla klausimas – jūs garantuojate, kad, jeigu bus išankstiniai Seimo rinkimai, tie patys Seimo nariai, kurie dabar yra Seime, nedalyvaus juose? Tai mes vėl rinksimės iš tų pačių Seimo narių, ateis tie patys žmonės. Maža to, visoje valstybės tarnyboje yra problema, nes beveik visi valstybės tarnautojai dirba su priedais. Jų atlyginimai yra tokie maži, kad jiems reikia skirti priedus. (...)
Tai yra tokio dydžio problema, kad reikėtų pažiūrėti pirmiausia į piktnaudžiavimą, o ne paversti ją politiniu turgumi“, – įsitikinęs S.Malinauskas.
Paklausta, kas dar, jei ne I.Šimonytė, galėtų imtis naujojo Vyriausybės vairo, M.Navickienė tvirtino, kad kol kas tokie klausimai partijoje nekyla. Anot jos, pirmiausia reikia išspręsti teisines bėdas ir situaciją suvaldyti.
„Kol kas jokių hipotetinių situacijų nei aš, nei, kiek girdėjau, partiniuose formatuose niekas nekelia. Esminis uždavinys mums dabar yra suvaldyti šį kilusį ažiotažą ir paaiškinti žmonėms, kodėl yra svarbi pirmalaikių rinkimų idėja. Dabar pats svarbiausias dalykas yra ne tik asmenybės, bet ir stabilumas valstybėje. Vyriausybė yra veikianti, ji veiks iki NATO summit'o, rinkimai vyks ar kitais metais, ar šiais, turbūt nėra didelio skirtumo.
Pirmalaikiai rinkimai duoda galimybę greičiau susiformuoti tinkamai veikiančią Vyriausybę ir pasitikrinti, kokia yra rinkėjų pozicija“, – dėstė konservatorė.
Tuo metu „valstietis“ A.Veryga neatmetė ir sklandančių kalbų, esą didžiausia valdančioji partija siekia „spėti į traukinį“ ir užsitikrinti valdžią, kol neatsirado dar daugiau krizių.
„Tai yra pakankamai objektyvu – tiek BVP kritimas, tiek lėtėjanti ekonomika, tiek valstybės skola, kuri išaugs. NATO summit'as yra toks geras momentas valdantiesiems parodyti save gražiausiomis spalvomis. (...) Eiti į perrinkimą ir tikėtis, kad dar kažką gali išlošti, kol nėra problemų ekonomikoje, kol vasara.
Tikrai neatmesčiau šito dalyko, kad tokiu būdu galima paslėpti tam tikrus dalykus, ir tai tam tikra prasme gesina visus čekių skandalus, nes ši istorija iš esmės permušinėja tą buvusią“, – vertino LVŽS atstovas.
Paaiškino, kodėl I.Šimonytė nesitraukia dabar
Savo ruožtu pati M.Navickienė stebėjosi, kad opozicijos narių nuomonė dėl pirmalaikių rinkimų pasikeitė vos per kelias dienas.
„Mane glumina ta baimė priimti sprendimą, kad eikime, atsiduokime rinkėjų valiai ir pasitikrinkime, ar mus išrinks, ar neišrinks. Pozicija labai pasikeitė per keletą dienų, nes pradžioje ir demokratai, ir valstiečiai, ir socdemai sakė, kad palaikys, rems, ir tikrai eikim pasitikrinti, nes visiems kyla daug klausimų. Manau, reikia eiti ta kryptimi ir nesiblaškyti“, – svarstė ministrė.
Tiesa, paklausta, kodėl I.Šimonytė neatsistatydina tiesiog dabar, M.Navickienė pažymėjo, kad prezidiumo sprendimas numatė tam tikrą chronologiją, kurios svarbu laikytis.
„Pirmiausia problemos sprendimas yra sutvarkyti ir teisiškai reglamentuoti, kad nebebūtų piktnaudžiavimo. Antras dalykas yra pirmalaikiai rinkimai. Nes jeigu kas nors galvoja, kad tai yra ministro problema arba Vyriausybės problema, tai premjerei ir Vyriausybei taip neatrodo, nes tie žmonės yra ir parlamento nariai.
Tai yra normali ir nuosekli pozicija – jei mes manome, kad visi mes, parlamento nariai, turime pasitikrinti savo mandatą, tai yra sprendimo būdas numeris vienas, kurį mes matome.
Premjerė būtent todėl ir nededa pareiškimo dabar, nes pirmiausia turėtume sau atsakyti į klausimą parlamento lygmeniu“, – aiškino M.Navickienė.
Vertindama tai, jog kai kurie konservatorių partijos nariai jau žeria kritiką partijos vadovybės sprendimams ir, nenorėdami savęs įvardinti, reiškia kitokią nuomonę, politikė sutiko, kad konservatorių tarpe visada yra kitų nuomonių. Tačiau esą tai yra normalu.
„Partija gyvuoja nuo Sąjūdžio laikų ir gyvuos dar ilgai, ir kita nuomonė pas mus yra labai dažnai. Mes dėl vertybinių klausimų balsuojame skirtingai, ir dėl to nieko neatsitinka.
Tiek prezidiume, tiek frakcijos posėdyje mes girdėjome skirtingų nuomonių, tiesiog dauguma galvoja, kad prezidiumo sprendimas, nutarimas ir pasiūlymas yra toks, kuriam jie gali pritarti, su kuo jie save tapatina“, – kalbėjo M.Navickienė.
