Pabrėžiama, kad elektroninės cigaretės šiandien griebiasi bene kas penktas šalies paauglys, toliau auga narkotikų vartojimo tempai, o pernai būtent ši priklausomybė pasiglemžė dešimties nė 30-ies metų neturinčių jaunų žmonių gyvybes.
Apie jaunuolių svaiginimosi problemą trečiadienį Seime diskutuota net du kartus – šešėlinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vyriausybės posėdyje bei Seimo priklausomybių prevencijos komisijos posėdyje.
Beda pirštu ir į neteisingas nuostatas
„Turiu tikrai negerą nuojautą, būtų labai gerai, jei ji nepasitvirtintų – aš manau, kad mes turbūt sulauksime istorijų, kai pusė klasės arba klasė apsinuodys, pateks į ligoninę, nes vaikai dalijasi tais prietaisais. Jie neturi žalio supratimo, kas ten pilama.
Žmonės, kurie juos pardavinėja ir platina, jaučiasi saugūs ir neliečiami, tai būtų gerai, kad mes nesulauktume tų istorijų“, – kalbėdamas apie elektronines cigaretes, kurias dažnas jau vadina naująja jaunuolių epidemija, šešėlinės LVŽS vyriausybės posėdyje sakė Aurelijus Veryga.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) Prevencijos koordinavimo skyriaus vedėja Aušra Želvienė pristatė ir LSMU atliktą tyrimą, kurio duomenys verčia rimtai sunerimti.
Pasak A.Želvienės, surinkta informacija rodo, jog, nors 2014–2022 metais tradicinių cigarečių rūkymas tarp 5–9 klasių moksleivių sumažėjo, ženkliai išaugo kita bėda – elektroninių cigarečių naudojimas.
Pažymima, jog tokio svaiginimosi būdo imasi kas penktas 5–9 klasėse besimokantis paauglys. Tiesa, nors jau tapo įprasta, kad rūkyti labiausiai linkę vyresniųjų klasių moksleiviai, viena tendencija nustebino ir pačius specialistus.
„Kas yra šiek tiek nauja, jog senesniais metais mergaitės vydavosi berniukus. Panašu, kad joms pavyko, ir dabar rūkymas būdingas ir merginoms, ir vaikinams. Nebegalime sakyti, kad vartoja tik vaikinai ir kelios nepaklusnios merginos – laikai pasikeitė“, – dėmesį atkreipė A.Želvienė.
Pasak NTAKD atstovės, problemą spręsti galima tik pasitelkiant ilgalaikę ir koordinuotą prevenciją – bendradarbiavimo galimybių reikia ieškoti tiek mokyklose, tiek savivaldybėse, tiek policijoje.
„Panašu, kad tai yra palikta mokykloms, o ne savivaldybėse yra sukoordinuota, kad vis dėlto viskas būtų nuo pradžios iki pabaigos, įtraukiant kitas institucijas. (...)
Dar ko, mūsų manymu, trūksta – vertinimo. Prevencinės programos vyksta, bet niekas nežiūri, kokia jų sėkmė, ar tai veikia, ar kažkas keičiasi, kiek moksleiviai vartoja, o kas buvo prieš tai“, – svarstė A.Želvienė.
Atsakomybę dėl besisvaiginančių vaikų ji ragina prisiimti ir tėvus.
„Kad nemanytų, jog kiti – mokykla, būrelis turi padaryti, kad jų vaikai nerūkytų. Labai dažnai panašu, kad tėvai savo vaidmens čia nemato. (...)
Pasižiūrėkite – niekas geriau nemato jūsų vaikų, negu jūs patys. Tas pats ir su bendruomenėmis – jei kaimynas mato, kad kito kaimyno 10-ies metų vaikas garina, ar pasakysi kaimynui, jog, žiūrėkite, turite šiokią tokią problemėlę, ar apsimesi, kad nieko nematai?“ – svarstė specialistė.
Dar viena rimta problema, pasak NTAKD Prevencijos koordinavimo skyriaus vedėjos – nuostatų apie elektroninių cigarečių kenksmingumą formavimas.
„Jei pasižiūrėtume į amerikiečių pavyzdį, kokie yra elektroninių cigarečių prevencijos iššūkiai jaunimui, vienas iš esminių dalykų yra nuostata, kad elektroninės cigaretės kelia mažesnę riziką. Bet jaunimui tai yra visiškai netiesa. (...) Nerūkymas yra mažesnė rizika“, – pabrėžė A.Želvienė.
Narkotikai pražudė 10 jaunų žmonių
Tiesa, pasak jos, yra ir viena gera žinia – neigiamai į rūkymą šiandien žiūri 83 procentai 15–24 metų amžiaus grupei priklausančių jaunuolių.
„Tai reiškia, kad tie, kurie turi neigiamą požiūrį, gerokai mažiau rūko, nei tie, kurie turi teigiamą požiūrį į rūkymą“, – paaiškino specialistė.
Atliktas LSMU tyrimas taip pat rodo, jog elektroninių cigarečių vartojimas būtent 15–24 metų amžiaus grupėje yra pats didžiausias. A.Želvienė dėstė, kad situacija dėl narkotikų taip pat prasta – esą tarp jaunų žmonių ši priklausomybė darosi vis populiaresnė.
„Pats dažniausias narkotikas, kuris yra vartotas, yra kanapės. Jų vartojimas per penkerius metus yra padidėjęs, kaip ir visų narkotikų. Vertinant pagal amžių, jei žiūrėsime per 12 mėnesių, tai 15–24 metų amžiaus žmonės daugiausia vartoja, tačiau, jei žiūrėsime pagal tai, ar bent kartą gyvenime yra bandę, tai 25–34 metų amžiaus žmonės dažniau vartojo kanapes“, – nurodė NTAKD specialistė.
Ji pridūrė, kad narkotikų vartojimas yra labai glaudžiai susijęs būtent su jų prieinamumu. „Kad lengva gauti narkotikų, atsakė 25,5 procentai 15–34 metų amžiaus respondentų“, – pažymėjo A.Želvienė.
2022 metais dėl narkotikų vartojimo padaugėjo ir mirčių – pateiktais duomenimis, daugiausia ši priklausomybė pasiglemžė vyrų.
„Vertinant pagal amžiaus grupes, jaunimo iki 29 metų buvo 10 mirčių, o visas kitas mirtis sudarė jau didesnio stažo ir daugiau amžiaus nugyvenę žmonės“, – akcentavo specialistė.
Savo ruožtu Sveikatos apsaugos ministerijos psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas išskyrė ir dar vieną problemą – dar 2019 metais atliktas tyrimas rodo, kad jaunuoliai vis dažniau klimpsta ir į kitas priklausomybes. Išaugo raminamųjų, migdomųjų vaistų vartojimas, pastebimas didesnis azartinių lošimų paplitimas.
„Labai svarbus pokytis yra gyvenimo įgūdžių ugdymo programos pradžia – nuo pirmos klasės prasideda socialinių-emocinių kompetencijų ugdymas, nuo penktos iki dešimtos klasės bus viena atskira pamoka per savaitę.
Ten yra kalbama ir apie psichoaktyviųjų medžiagų prevenciją, taip pat ir bendrai socialinių-emocinų kompetencijų ugdymas prisideda prie tų poreikių patenkinimo, dėl kurių pradedamos vartoti psichoaktyvios medžiagos – socialinis pripažinimas, santykiai su tėvais, draugais, konstruktyvūs santykiai.
Jei jie yra, nebūtinai bus poreikis vartoti narkotikus“, – kalbėjo I.Rubikas.
Pasirinko kitokį reabilitacijos būdą
LVŽS šešėlinės vyriausybės posėdyje savo istoriją papasakojo Padubysio kaimo bendruomenės pirmininkas Žanas Talandis. Jis savo sodyboje gyvena kartu su priklausomybių turinčiais žmonėmis – šie kartu padeda auginti gyvulius, dirba ūkio darbus.
Pasak Ž.Talandžio, įprasti reabilitacijos centrai veikia sunkiai, nes ten žmogus turi būti savo valia, todėl problema dažniausiai neišsisprendžia.
„Aš gyvenu su tais žmonėmis – gyvenu aš, gyvena mano žmona, bendruomenė, kuri ateina patarnauti. (...) Pernai mačiau tokį įvykį – niekada nemačiau, kad kanapė padarytų tokį poveikį – žmogus su kastuvu iš dvylikos kartų nusikirto keturis pirštus, dasipjovė su pjūkliuku. Būdamas blaivas. Jis pas mane buvo jau beveik savaitę.
Iškviečiau policiją, medikus, išvežė į psichiatrinę. Po keturių valandų jis buvo paleistas. Sakau: nesupratau? O jie sako: mes neturime teisės jo laikyti, čia jo laisvas apsisprendimas. Ponai, aš gyvenu kitame pasaulyje“, – posėdyje kalbėjo Ž.Talandis.
Jam pačiam buvo siūlyta atidaryti savo reabilitacijos centrą, tačiau vyras pasirinko kitą strategiją – su priklausomybių kamuojamais žmonėmis tiesiog gyventi. Tokį sprendimą esą nulėmė ir sudėtingi biurokratiniai reikalavimai, kurie visiškai neatitinka realios situacijos.
„Kai mes ateiname prie laisvo apsisprendimo, žmogus po mėnesio, po dviejų, trijų, kai jau prasideda tos psichozės, sako: ne ne ne, aš išeinu, turiu reikalų, manęs laukia. Tu klausi, ką daryti su tuo žmogumi, nes tau parodyti skaičiai, kiek žmonių turi išblaivėti, pabaigti tą programą.
Tai ar pameluoti tą skaičių, kablelį padėti, statistinį vienetą padaryti? (...) Man be to labai ramiai gyvenasi, aš galiu ir taip žmogų priimti ir pasidalinti“, – aiškino vyras.
Pasak Ž.Talandžio, dirbant ir bendraujant su priklausomybių turinčiais žmonėmis labai svarbus švietimas ir nuoširdus noras padėti.
„Švietimo stoka yra labai didelė, tarnystės stoka – labai didelė. (...) Padėtų stovyklų ir švietimo kūrimas – tų erdvių kūrimas, kur žmogus galėtų pabūti. Ne tai, kad atėjau, pravedžiau konferenciją – lyg ir teisingai šneka žmogus, bet pabūti bent savaitę, 10 dienų tame, su tais žmonėmis, kad galėtume kitaip orientuotis ir susidraugavę žinotume, kas vyksta.
Aš manau, kad reikėtų kviesti daugiau savanorių ir steigti tokius židinius, budėjimo sodybas. Pas mane gyvena nuo turtingo žmogaus, kuriam nepadėjo pinigai, iki benamio“, – pabrėžė Ž.Talandis.
