„Priimu kaip pastabą, kad taip, mes mažai tai viešinome, bet darbas buvo atliekamas ir darbas yra atliekamas. Po to mes jį apibendrinsime ir visuomenei pateiksime. Bet sakyti, kad mes to nedarome, nekontroliuojame, tai aš su tuo kategoriškai nesutinku“, – Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) posėdyje trečiadienį aiškinosi G. Radavičius.
Pasak jo, pagrindinė problema yra ta, kad savivaldos lėšų panaudojimo kontrolės mechanizmas nesuveikia pačioje pirmoje stadijoje. Asociacijos prezidentas akcentuoja, kad atlikti patikrinimai rodo, jog savivaldybių finansinės apskaitos skyriai dažnai patvirtina reikalavimų neatitinkančius dokumentus.
„Nesuveikia kontrolės mechanizmas pačioje pirmoje stadijoje, kai tarybos nariai pristato tuos dokumentus. Jeigu dokumente nėra būtinųjų dokumentų rekvizitų ar tie čekiai yra su kelių minučių skirtumu skirtingose degalinėse, apskaitos darbuotojas neturi teisės priimti tokio dokumento, nes jis neatitinka“, – sako G. Radavičius.
„Tai filtras, kuris nesuveikia, tai yra būtent administracijos direktoriaus pavaldume esantis finansinės apskaitos skyrius, kuris ganėtinai lengvai priėmė tuos dokumentus, kurie neatitinka“, – taip pat pabrėžia jis.
Daugiausiai lėšų išnaudoja Kauno miesto ir rajono savivaldybių tarybų nariai
Savivaldybių kontrolierių asociacijos prezidentas pristatė ir savivaldybes, kurių tarybų nariai išnaudoja daugiausiai savivaldos lėšų. Pasak G. Radavičiaus, daugiausiai lėšų išnaudojančių savivaldybių sąraše pirmauja Kauno miesto ir rajono savivaldybės.
„Didžiausios išmokos nustatytos Kauno mieste – 1079 eurų, Kauno rajone –1027 eurai, trečioje vietoje Alytaus rajonas – 733 eurai, ketvirta Švenčionių rajono savivaldybė – 730 eurai, penkta Palangos miesto savivaldybė – 721 eurai, šešta Neringos savivaldybė – 692 eurai, septinta Pagėgių savivaldybė – 584 eurai“, – sakė Savivaldybių kontrolierių asociacijos prezidentas.
G. Radavičius taip pat atkreipia dėmesį, kad Kauno mieste galiojanti tvarka, nereikalaujanti pagrįsti tarybos nario veiklai skirtų išlaidų, prieštarauja įstatymams.
„Reglamente egzistuoja, kad pateikiama neatsiskaitytinai – tiesiog kažkokia suvestinė be jokių apskaitos dokumentų, kas visiškai prieštarauja galiojusiam buhalterinės apskaitos įstatymui ir dabar galiojančiam finansinės apskaitos įstatymui“, – akcentavo G. Radavičius.
Visgi, pasak jo, yra ir savivaldybių, kuriose savivaldybių tarybų nariai išnaudoja ženkliai mažiau šiai veiklai skirtų lėšų.
„Yra eilė savivaldybių, kur tos sumos yra patingai mažos: Kazlų rūdos savivaldybėje – 50 eurų mėnesiui, Plungės rajone – 44 eurai, Raseiniuose – 50 eurų“, – atkreipė dėmesį jis.
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) posėdyje trečiadienį buvo aptartas išmokų savivaldybių tarybų nariams reglamentavimo klausimas.
ELTA primena, kad visuomenininko Andriaus Tapino savivaldos tarybų lėšų įsisavinimo tyrimas sukėlė politinę krizę.
Suabejojus, ar ministrai Jurgita Šiugždinienė, Gintarė Skaistė bei Simonas Kairys skaidriai naudojosi kanceliarinėmis lėšomis, konservatorių partijos prezidiumas priėmė sprendimą siūlyti Seimui surengti pirmalaikius rinkimus. Jeigu parlamentas apsispręs kitaip, tuomet, pasak TS-LKD, būtų svarstoma dėl Vyriausybės atsistatydinimo.
Konservatorių partijos prezidiumas nurodė savo frakcijai Seime inicijuoti pateikti ir artimiausiu metu siekti tobulinti savivaldos kanceliarinių lėšų naudojimo ir atsiskaitymo tvarkos reglamentavimo pokyčius.
Skandalo įkarštyje švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pripažino negalinti dokumentais pagrįsti savo išlaidų, dirbant Kauno miesto savivaldybėje, todėl politikė pateikė atsistatydinimo pareiškimą, kurį pirmadienį premjerė Ingrida Šimonytė perdavė prezidentui.
Laikinosios sostinės taryboje dirbusi G. Skaistė bei S. Kairys taip pat nurodė, kad neturi kaip pagrįsti, kur naudojo tarybos nario veiklai skirtas lėšas. Finansų ministrė nurodė, kad susiklosčius tokiai situacijai ji Kauno savivaldybei perves beveik 14 tūkst. eurų.
A. Tapinui tęsiant tyrimą, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminius tyrimus Neringos, Mažeikių, Šilutės, Pagėgių bei Šaulių savivaldybėse.
Savo ruožtu tyrimus dėl galimai pažeisto viešojo intereso Pagėgiuose ir Šilutėje pradėjo ir Generalinė prokuratūra. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai pradėjo tyrimą dėl Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių tarybų nariams skirtų išmokų teisėtumo.
