Prieš visus susirinkusius žmones tardamas atsisveikinimo žodį, G.Nausėda pravirko. Jis teigė, kad ponia Alma jam labai priminė jo paties Anapilin išėjusią mamą.
„Turėdamas neįkainojamą galimybę bendrauti su ponia Alma, bėgant metams pastebėjau, kad ji labai priminė mano paties mamą – tokia traputė, lengva, bet savo dvasia – nepaprastai stipri, gebanti išklausyti, atjausti, parodyti dėmesį.
Nepakanti neteisybei, pasiryžusi ne žodžiais, o darbais išsklaidyti tamsą, įveikti visas pasitaikančias kliūtis. Tuo pat metu – atrodytų lyg pasirengusi ištirpti, kad tik neapsunkintų kitų“, – kalbėjo prezidentas.
Sakydamas šiuos žodžius, jis akimirkai užtilo, nes negalėjo sulaikyti ašarų.
„Dabar, kai jos nebėra tarp mūsų, mums visiems bus gerokai sunkiau. Nuo šiol Lietuvoje bus vienu spindulėliu mažiau šviesos, gerumo, prigimtinio dvasios aristokratiškumo.
Tačiau mes visi, paliesti, pakylėti ponios Almos gyvenimo dovanos, ir toliau su dėkingumu liudysime tiesas, kuriomis ji taip nuoširdžiai tikėjo. Tegul nuo šiol ją lydi amžinoji šviesa“, – tokiais žodžiais savo kalbą užbaigė G.Nausėda.
Iškart po šv. Mišių automobilių kolona keliaus iš Vilniaus į Kauną.
Amžinojo poilsio ponia Alma atguls Petrašiūnų kapinėse esančiame panteone, vadinamajame Poetų kalnelyje. Taip, kaip ir norėjo pati bei jos vyras.
Į paskutiniąją kelionę velionę lydės arkivyskupas Kęstutis Kėvalas ir kunigas Ričardas Doveika.
V.Adamkus maždaug prieš trejus metus išreiškė pageidavimą, kad po mirties su žmona būtų palaidoti Kaune, mat jis pats kilęs iš šio miesto, politikui suteiktas Kauno garbės piliečio vardas. Tąkart jis apžiūrėjo ir konkrečią vietą kapinėse.
Petrašiūnų kapinėse nėra nei V.Adamkaus, nei jo velionės žmonos A.Adamkienės šeiminių kapaviečių.
Laidotuvėse galės dalyvauti visi norintieji atsisveikinti.
