Kaip veiktų šis registras reglamentuoja trijų parlamentarių įregistruotas įstatymo projektas „Dėl asmenų, įtariamų ar nuteistų už seksualinius nusikaltimus, užkardymo“. Šis įstatymas būtų taikomas seksualiniams nusikaltimams, įskaitant nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui.
Projekto autorės mano, kad seksualinius nusikaltimus padariusius asmenis būtina kontroliuoti net ir jiems atlikus bausmę. „Viena iš kontrolės formų yra seksualinių nusikaltėlių registro kūrimas ir duomenų iš registro apie nusikaltimus padariusius asmenis ir galimas rizikas, susijusias su buvimu laisvėje, teikimas“, – sako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė R. Šalaševičiūtė, šios frakcijos seniūnė A. Norkienė ir Mišrios Seimo narių grupės seniūno pavaduotoja R. Tamašunienė.
Registrą siūloma sudaryti iš dviejų atskirų duomenų bazių: ribotos prieigos ir viešojo registro. Seksualinių nusikaltėlių registrą valdytų Teisingumo ministerija, ji koordinuotų registro funkcionavimą. Registro duomenis, informaciją tvarkytų Probacijos tarnyba ir Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.
Siūloma, kad duomenis iš ribotos prieigos registro galėtų gauti teisėsaugos institucijos. Tai yra teismai, prokuratūra, policija, valstybės ir vietos valdžios institucijos, taip pat darbdaviai dėl darbuotojų, kurie priimami į darbą, susijusį su nepilnamečių auklėjimu, švietimu, laisvalaikiu, gydymu ar priežiūra.
Jeigu Seimas pritartų, viešasis registras būtų prieinamas viešai, skelbiamas Teisingumo ministerijos interneto svetainėje.
Nuteistasis, kurio duomenys bus įrašyti į registrą, prieš išeidamas į laisvę privalės pranešti tardymo izoliatoriaus, įkalinimo įstaigos, psichiatrijos įstaigos, jaunimo globos centro ar pataisos namų vadovaujančiam asmeniui arba atitinkamam Probacijos padaliniui (kai jis bus laisvėje) tikrąjį jo gyvenamosios vietos adresą. Be to, apie kiekvieną gyvenamosios vietos pasikeitimą nuteistasis ne vėliau kaip per 3 dienas turės informuoti Probacijos tarnybos padalinį. Nuteistasis taip pat privalės pranešti apie keliones už Lietuvos Respublikos ribų, o grįžęs į šalį privalės nurodyti faktinę buvimo vietą.
Įstatymo projekte kalbama ir apie atsakomybės sugriežtinimą darbdaviams, tikrinant darbuotojus, pretenduojančius dirbti su nepilnamečiais. Jei darbuotojas priimamas į pareigas, susijusias su nepilnamečių auklėjimu, švietimu, laisvalaikiu, gydymu ar priežiūra, darbdaviai dėl jo galimybių dirbti tokį darbą privalėtų gauti informaciją iš ribotos prieigos registro.
Įstatymo projekte numatytas seksualinių nusikaltimų rizikos žemėlapio sudarymas. Jame būtų pateikiami naujausi duomenys apie vietas, kuriose yra ypač didelė nusikaltimų seksualinei laisvei ir apsisprendimui rizika. Kaip nurodoma dokumento aiškinamajame rašte, seksualinių nusikaltimų rizikos žemėlapį sudarytų ir tvarkytų Policijos generalinis komisaras, visuomenei jis būtų skelbiamas policijos interneto svetainėje.
Įstatymo projekto rengėjų duomenimis, kai kuriose Europos valstybėse, pvz., Lenkijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Jungtinėje Karalystėje yra sukurti specialūs lytinius nusikaltimus padariusių asmenų registrai, tarp jų ir viešieji. Viešai prieinami registrai veikia Jungtinėse Amerikos Valstijose, Maldyvuose, Pietų Korėjoje, Bermuduose.
„Daugelyje Europos valstybių asmenims, kurie yra padarę lytinius nusikaltimus, taikomi tam tikri veiklos ribojimai, susiję, visų pirma, su draudimu užimti pareigas, kurioms būdingas nuolatinis kontaktavimas su vaikais. Tokiems asmenims taip pat gali būti nustatyti tam tikri specialūs įpareigojimai (pvz., įpareigojimas reguliariai informuoti policiją apie savo gyvenamąją vietą ar nesilankyti tam tikrose vietose)“, – sako Seimo narės R. Šalaševičiūtė, A. Norkienė ir R. Tamašunienė.
Jų skaičiavimais, įstatymo įgyvendinimui iš valstybės biudžeto prireiktų apie 931 tūkstančių eurų. Iš šios sumos asmenų, įtariamų ar nuteistų už seksualinius nusikaltimus, registro diegimui – 705 tūkst. eurų, metinės veiklos išlaidos (licencijų palaikymui, administraciniai kaštai, IT infrastruktūros sąnaudos) sudarytų – 226 tūkst. Eurų.
Siūloma, kad naujas įstatymas įsigaliotų 2024 m. liepos 1 d.
