I. Šimonytės Vyriausybė atsiskaitė už praėjusius metus: kas nuveikta?

Pasak ministrės pirmininkės, praėjusių metų vasario pabaigoje pradėtas Rusijos plataus masto karas prieš Ukrainą neabejotinai buvo svarbiausias ilgalaikio poveikio Lietuvai turintis ir dar turėsiantis įvykis. 

„Valios priešintis šiai egzistencinei grėsmei mūsų valstybei ir tam reikalingų išteklių ir gebėjimų telkimas buvo svarbiausias Vyriausybės 2022 m. uždavinys. Paspartinome darbus modernizuodami ir gausindami ginkluotę, karinės infrastruktūros įrengimą NATO priešakinių pajėgų plėtrai Lietuvoje, taip pat stiprindami valstybės sienos apsaugą, žvalgybą, civilinę ir kibernetinę saugą.

Mūsų sąjungininkai NATO suteikė Lietuvai iki šiol dar neturėtas saugumo garantijas – turime pagrįstų vilčių, kad ateityje jos dar stiprės sulig mūsų pačių gynybinių pajėgumų didėjimu. Deja, pasaulinės tvarkos ir tarptautinio saugumo suvokimo geopolitinis lūžis veikia ir mūsų išorinę aplinką – dėl sunkiai prognozuojamos ir nestabilios kaimynystės jau mokame ir ateityje mokėsime papildomą kainą už apnuodytą verslo klimatą“, – ataskaitoje cituojama I.Šimonytė.

Pasak premjerės, visgi panašu, kad dėl geopolitinių jautrumų ir globalios ekonomikos neapibrėžtumų Lietuvos ekonomikos augimo sulėtėjimo 2023 m. išvengti nepavyks.

„Visa tai verčia koreguoti Vyriausybės kadencijos pradžios planus – kai kurių pradinių tikslų įgyvendinti jau nebepasiseks, o pasipriešinti išorės šokams galime tik toliau stiprindami saugumą, taip pat finansinius ir ekonominius valstybės pagrindus“, – akcentavo I.Šimonytė.

Ministrės pirmininkės teigimu, pernai bene svarbiausias klausimas buvo nacionalinio saugumo stiprinimas – krašto apsaugai skirta 2,45 proc. BVP, Lietuva taip pat užsitikrino nepertraukiamą JAV karių rotaciją iki 2025 m. vidurio.

Pažymima ir tai, jog fiziniu barjeru sustiprinta visa valstybės siena su Baltarusija. Ataskaitoje išskiriama ir parama Ukrainai.

„Stiprindami savo saugumą, parodėme beprecedentį solidarumą su Ukraina – suteikėme beveik 1 mlrd. eurų paramos jos kovai prieš Rusijos agresiją bei karo nuniokotai šaliai atstatyti. Greta fizinio saugumo, Lietuvos atsparumui ypač svarbi yra visiška energetinė nepriklausomybė nuo Rusijos energetikos sistemų ir energijos šaltinių.

Visai atsisakėme rusiškos naftos, dujų ir elektros importo iš Rusijos ir Baltarusijos“, – dėstė I.Šimonytė.

Vyriausybė akcentavo, jog jau įsibėgėjo dviejų Vyriausybės kadencijos reformų – programos „Tūkstantmečio mokyklos“ ir projekto „EdTech skaitmeninė švietimo transformacija“ įgyvendinimas. Atnaujintos ir patvirtintos priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosios programos. Neliko jungtinių klasių, kuriose kartu mokėsi 5–8 klasių mokiniai.

Įteisinta nacionalinė ugdymo krypties mokslinių tyrimų programa, peržiūrėtas ir sustiprintas profesinio mokymo įstaigų tinklas. Studijų prieinamumui didinti įtvirtinta aukštojo mokslo socialinės dimensijos samprata ir priemonės, pradėtos vykdyti trumposios studijos, kad į aukštąsias mokyklas galėtų paprasčiau įstoti profesinį mokymą baigę asmenys.

Mokslo srityje išgrynintos universitetų ir kolegijų misijos, sustiprinti taikomojo mokslo ir praktinės veiklos reikalavimai kolegijoms, patobulinti mokslo ir studijų finansavimo modeliai išskiriant bazinį ir skatinamąjį finansavimą už pasiekimus, įsteigta industrinė doktorantūra, pertvarkyta Lietuvos mokslo taryba.

Sporto srityje įsteigta Nacionalinė sporto agentūra, suvienodintos ir padidintos valstybės stipendijos aukšto meistriškumo sportininkams, turintiems negalią ir negalios neturintiems (stipendijos apima ir socialines garantijas).

Ataskaitoje pabrėžiama, kad buvo praplėsta Kultūros paso paslaugų įvairovė, pagerinta šių paslaugų kokybė ir jų prieinamumas. Priimti sprendimai dėl nuolatinės 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos visų rūšių meno ir kultūros įstaigų, meno ir kultūros renginių lankymui, el. knygoms ir el. neperiodiniams informaciniams leidiniams.

Taip pat įvykdyta Lietuvos kultūros instituto reforma, kuri įgalins institutą vykdyti kryptingą ir efektyvią Lietuvos kultūros sklaidą užsienyje.

Pažymima, kad jau yra reorganizuotos visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, išplėstas aktyvių ir sveikatą stiprinančių mokyklų tinklas, sukurtas naujas pagalbos savižudybės grėsmę patiriantiems asmenims teikimo modelis. Įteisintas regioninio bendradarbiavimo modeliu pagrįsto asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo sukūrimas.

Taip pat peržiūrėta gydytojų rezidentų rengimo tvarka, kurioje numatyta diegti etapinių (pakopinių) kompetencijų modelį, išplėstos rezidentūros bazės, taip sudarant sąlygas daugiau laiko gydytojams rezidentams praleisti regionuose.

Priimti Farmacijos įstatymo pakeitimai, kurie leis daugiau šalies gyventojų pasinaudoti kompensacijomis vaistams, o racionaliau naudojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšos sudarys sąlygas įtraukti naujus vaistus į kompensavimo sistemą.

Ataskaitoje rašoma, jog buvo ženkliai padidinta globos (rūpybos) išmoka, kurios dydis nesikeitė daugiau nei du dešimtmečius, visiems vienišiems pensinio amžiaus bei negalią turintiems asmenims pradėta mokėti vienišo asmens išmoka (pirmą sykį Lietuvoje – be atskiro gavėjų prašymo) (iki tol ji mokėta tik mažiausias pajamas gaunantiems asmenims). Socialinės išmokos didintos net 2 kartus per metus.

Priimti įstatymų pakeitimai negãlios reformai įgyvendinti, teigiamus jos pokyčius turėtų pajusti daugiau nei 220 tūkst. žmonių, turinčių negalią. Socialinių paslaugų katalogas papildytas naujomis – prevencinėmis socialinėmis paslaugomis, įsteigti Socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinių kompetencijų tobulinimo centras ir Metodinis kompleksinių paslaugų šeimai centras.

Sudarytos sąlygos vienišiems tėvams pretenduoti į socialinio būsto nuomą ne eilės tvarka, padidinti subsidijų dydžiai.

Užimtumo sritis 

Pasak Vyriausybės, pradėta įgyvendinti šalies užimtumo sistemos pertvarka, kuri padės padidinti gyventojų mokymosi ir įsitvirtinimo darbo rinkoje galimybes. Padidinta ir išplėsta parama judumui – kelionės išlaidos kompensuojamos bedarbiams, vykstantiems ne tik į darbą, bet ir į darbo pokalbį su darbdaviu ar konsultacinius užsiėmimus Užimtumo tarnyboje.

Žmonės su negalia turės laisvę pasirinkti – kad ir kur įsidarbintų, pagalba keliaus paskui žmogų, o jos dydis nepriklausys nuo darbdavio statuso. Sudaryta galimybė tėvams rinktis vaiko priežiūros atostogų trukmę ir gauti deramą išmoką, derinti šeiminius ir darbo įsipareigojimus.

Veiklą pradėjo 14 regioninių karjeros centrų, Užimtumo tarnyboje įsteigtas atrankų centras aukštos kvalifikacijos darbuotojams. Iš užsienio pritraukiamiems aukštos kvalifikacijos specialistams, taip pat juos įdarbinančioms įmonėms pradėtos skirti vienkartinės išmokos. 

Veiklą pradėjo Inovacijų agentūra, atsakinga už inovacijų ekosistemą ir inovacijų skatinimą visuose verslo vystymo etapuose. Sukurtas ir pradėtas įgyvendinti misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų modelis. Siekiant mažinti prekybos su Kinija apribojimų padarinius, pradėtos teikti paskolos nuo trečiųjų šalių veiksmų nukentėjusiems verslo subjektams, praplėstas Lietuvos prioritetinių eksporto ir bendradarbiavimo inovacijų srityje rinkų sąrašas.

Sustiprintas ekonominis atstovavimas pasauliniu mastu strategiškai svarbiose JAV ir Vokietijos rinkose – čia pradėjo dirbti po tris komercijos atašė, taip pat atidaryta prekybos atstovybė Taipėjuje (iš viso 2022 m. pabaigoje veikė 16-os komercijos atašė tinklas). Lietuva gavo naujus eksporto leidimus žemės ūkio ir maisto produktų eksportui į prioritetines rinkas – JAV, Japoniją, Taivaną ir kitas Pietryčių Azijos šalis.

Valstybės pritrauktų tiesioginių užsienio investicijų suma siekė 423 mln. eurų, Lietuvoje pradėti vykdyti 57 užsienio investicijų projektai, kurie sukurs apie 5 tūkst. darbo vietų.

Administracinė našta verslui sumažinta beveik 18 mln. eurų. Vyriausybės sprendimu į Klaipėdos jūrų uostą atvykstantiems laivams, gabenantiems paskirstymui skirtus krovinius, pradėta taikyti 100 proc. nuolaida tonažo rinkliavai – tai paskatino naujų konteinerinių linijų įregistravimą ir leido sumažinti krovos praradimus, kuriuos lėmė baltarusiškų trąšų krovos nutraukimas dėl JAV ir Europos Sąjungos (ES) įvestų sankcijų Baltarusijai.

Įvykdyti penktosios kartos judriajam ryšiui (5G) skirti radijo dažnių aukcionai, iškart po jų mobiliojo ryšio operatoriai pradėjo masinę 5G ryšio plėtrą.

Ataskaitoje nurodoma, kad 2022 m. skirta 1 648,9 mln. eurų, arba 2,45 proc. BVP2 , o palyginus su 2021 m. gynybos išlaidos išaugo beveik 50 proc. Išaugus sąjungininkų skaičiui ir pajėgumams Lietuvoje, pastatytos trys laikinos stovyklos, plečiami kariniai poligonai ir kuriama sąjungininkų priėmimo infrastruktūra.

Viešajam saugumui užtikrinti 2022 m. baigtas įrengti fizinis barjeras valstybės sienos su Baltarusijos Respublika ruože, 96,2 proc. ES išorės sienos (Lietuvos dalies) buvo saugoma moderniomis sienos stebėjimo technologijomis. Priimtas Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos regioninis sprendimas nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. į šalį neįleisti Rusijos piliečių, išskyrus nustatytas (tarp jų – humanitarines) išimtis.

Įsteigtas ir nuo 2023 m. sausio 1 d. veiklą pradėjo Nacionalinis krizių valdymo centras, jis tampa pagrindine valstybės įvairaus pobūdžio krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo koordinavimo institucija. Energetinio saugumo srityje oficialiai atidaryta 508 km ilgio Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių GIPL jungtis, kuri nutraukė Baltijos valstybių ir Suomijos energetinę izoliaciją, integruodama šalis į bendrą ES dujų tinklą.

GIPL dujotiekis sustiprina regiono energetinę nepriklausomybę, gerina regiono galimybes apsirūpinti dujomis ir leidžia panaudoti visą Klaipėdos SGD terminalo potencialą.

Pabrėžiama, jog Lietuva aktyviai prisidėjo mobilizuodama partnerius teikti paramą Ukrainai ir stiprinti viso Europos kontinento saugumą. Priimti 9 sankcijų Rusijai ir 6 sankcijų Baltarusijai paketai. Priimtas istorinis sprendimas dėl ES kandidatės statuso suteikimo Ukrainai ir Moldovos Respublikai.

Kartu su verslu, kitomis atsakingomis institucijomis sėkmingai perbraižytas Lietuvos ekonominių interesų žemėlapis – apie 90 proc. Lietuvos eksporto nukreipėme tik į demokratinio pasaulio šalis, ES, NATO, EBPO nares. Įtvirtinta strateginė partnerystė su Japonija, atidaryta Lietuvos ambasada Singapūre.

Stiprindama vystomojo bendradarbiavimo politiką, Lietuva vystomajam bendradarbiavimui skyrė 187,46 mln. eurų (0,29 proc. BVP) – sparčiai artėjame prie užsibrėžto tikslo (0,33 proc. BVP 2030 m.).