Tai šalies vadovas paskelbė socialiniam tinkle „Facebook“. G. Nausėda pažymėjo, kad iš pareigų pasitraukęs jo patarėjas P. Mačiulis, kuris pranešė negalinti pagrįsti savo išlaidų, kai dirbo Kauno miesto savivaldybės tarybos narių, „iškėlė politinės kultūros kartelę“.
„Atsistatydindamas iš pareigų Povilas aukštai iškėlė politinės kultūros kartelę. Susiklosčiusioje situacijoje bet kokie šešėliai, įrodymų trūkumai keltų problemų dirbant.
Juk politikų atsakomybės ribos yra didesnės nei kitų žmonių. Nekaltumo prezumpcija yra kertinis teisinės valstybės principas, bet politikų standartas yra kitoks – atsiradus abejonėms, jie turi įrodyti savo nekaltumą.
Savivaldybių tarybų narių išlaidų kompensavimo sistema buvo tikrai ydinga, į šį skandalą įtrauktiems politikams bus labai sudėtinga įrodyti savo sąžiningumą. Povilo atsistatydinimas – vakarietiško politikų elgesio tokioje situacijoje pavyzdys. Gerbiu šį jo sprendimą“, – feisbuke ketvirtadienį rašė G. Nausėda.
Šalies vadovas vylėsi, kad jo patarėjo P. Mačiulio pasitraukimas iš pareigų paskatins iš naujo į susiklosčiusią situaciją pažiūrėti ir kitus politikus, kurie negalį pagrįsti savo išlaidų, patirtų, kai šie dirbo savivaldybių tarybų nariais.
„Jei Povilo poelgis paskatins kitus politikus iš naujo įvertinti situaciją ir asmeniškai prisidėti prie politinės kultūros Lietuvoje keitimo, išvengsime žmonių nepasitikėjimo ne tik atskirais ministrais ar Vyriausybe, bet ir visa demokratine politine sistema“, – dėstė G. Nausėda.
ELTA primena, kad viešojoje erdvėje netylant skandalui dėl buvusių Kauno miesto tarybos narių galimo piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, prezidento G. Nausėdos patarėjas P. Mačiulis pranešė pasitraukiantis iš valstybės vadovo komandos.
Patarėjas nurodė 2011-2018 metais dirbęs Kauno miesto savivaldybėje ir naudojęsis tarybos nario veiklai skirtomis lėšomis, tačiau dokumentų, pagrindžiančių išlaidas, neturi. Pasak P. Mačiulio, ažiotažą sukėlusios istorijos fone pastarosios jo karjeros aplinkybės gali sukelti įvairių klaidingų interpretacijų, todėl jis nutarė palikti darbą Prezidentūroje.
ELTA primena, kad prieš savaitę visuomenininko Andriaus Tapino atliekamame tyrime įtarimų dėl galimai neskaidriai įsisavinamų lėšų kilo ir dėl švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės. Prieš pradėdama darbą ministerijoje, ji buvo Kauno miesto tarybos narė. A. Tapinas paskelbė, kad politikė, prieš pradėdama darbą ministerijoje, galimai neskaidriai įsisavino beveik 14 tūkst. eurų.
Ministrė savo išlaidų pagrįsti čekiais negalėjo, tačiau paviešino Kauno savivaldybei pateiktas ataskaitas. Tai neišsklaidė abejonių nei opozicijai, nei daliai valdančiosios koalicijos atstovų. Nors premjerė Ingrida Šimonytė kartojo pasitikinti J. Šiugždiniene, ši ketvirtadienį paskelbė ministrei pirmininkei įteikusi atsistatydinimo pareiškimą.
Naujienų portalas lrt.lt pranešė apie dar du ministrus, dirbusius laikinosios sostinės savivaldoje – Gintarę Skaistę bei Simoną Kairį. Jie, taip pat kaip ir J. Šiugždinienė, negali dokumentais ir išlaidų čekiais pagrįsti visų deklaruotų išlaidų.
Skandalui netylant, opozicijoje bręsta iniciatyva inicijuoti nepasitikėjimo Vyriausybe procedūrą.
