Atsisveikinimas su velioniu šiandien vyko ir Anykščių koplyčioje. Prieš tai atsisveikinti su šviesaus atminimo dr.A.Alkausku buvi galima sostinėje, po šv.Mišių Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje jis ketvirtadienį išlydėtas į gimtąjį miestą.
„Įsimintiniausia nuostata, kurią Audrius mums visiems įskiepijo, buvo tokia: ‘Prisiminkite, mes orientuojamės ne į mokslinių straipsnių kiekį, bet į jų kokybę. Mokslas privalo būti kokybiškas. Turite parašyti tokią daktaro disertaciją, kurią sulaukę garbaus amžiaus atsiversite ir su pasididžiavimu perskaitysite iš naujo.’[…]Audrius buvo pilnas kūrybos, polėkio, išsilavinęs per visą spektrą eruditas, inteligentas: nuo kalbų ir istorijos pažinojimo, muzikos ir poezijos išmanymo iki politikos ir pasaulio mokslinių tendencijų numatymo.
Ponia Vida, Audriaus mama, įskiepijo jame ir meilę augalams. Kiekvieną rytą jis rūpindavosi savo augalais. Visi sutiks, kad Audriaus kabinetas yra vienas gražiausių visoje mūsų FTMC įstaigoje. Būtent jo kabinetą dažnai rinkdavomės priimti Fizikos Nobelio premijos laureatams“, – mintimis apie velionį dr.A.Alkauską pasidalijo jį artimai pažinojusi FTMC mokslininkė dr. Mažena Mackoit-Sinkevičienė.
Dr. A.Alkauskas 2020 metais buvo nominuotas LRT apdovanojimuose „Metų atradimo“ nominacijoje už pasaulinį mokslinį atradimą – kvantinių emiterių prigimties nustatymą dvimačiuose puslaidininkiuose.
Laisvalaikiu jis domėjosi populiaria ir klasikine muzika, komponavo roko muziką, domėjosi literatūra, grožine kūryba, filosofija, mėgo kalnų turizmą ir sportą.
Šviesaus atminimo dr. A.Alkausko brolis Giedrius Alkauskas taip pat yra mokslininkas. Jo pavardė įamžinta matematikos istorijoje – viena iš matematinių konstantų sekų nuo 2018 m. vadinama „Minkovskio-Alkausko konstantomis“, taip susiejant matematikų Hermano Minkowskio (1864–1909), kilusio iš Kauno, ir G. Alkausko indėlį. G.Alkauskas taip pat užsiima muzikos kūryba, rašo eiles.
