„Aš suprantu, kad ministrė pirmininkė galbūt kai ką žino ir daugiau. Aš suprantu, vyko kažkokie pokalbiai tarp jos ir ministrės ir gal tų pokalbių pasekoje kažkokį veiksmą išvysime. Bet dabar aš tikrai galiu pasakyti, kad birželio ar rugsėjo 31 diena išrašyti kažkokie kvitai neatsako į visus klausimus“, – „Žinių radijui“ teigė V. Mitalas.
„Vertinti, kaip ministrė ir kam naudojo tuos pinigus, matyt, kad tie vakar dokumentai parodyti dar į visus klausimus neatsko. Jeigu tuos dalykus galima dokumentais pavadinti“, – pridūrė jis.
Todėl politikas akcentuoja, kad norint išsklaidyti mestus kaltinimus, ministrei reikia pateikti aiškesnius atsakymus.
„Aš tikrai manau, kad yra skirtumas tarp politikų, tarybos narių, kurie, iš dokumentų matosi, siekia piktnaudžiauti ir tarp tų, kurie kažkaip aplaidžiai pildė tą buhalteriją ar panašiai. Bet jeigu politikas iš tikrųjų nori atsakyti į klausimus, reikia tada viską dar aiškiau pasakyti negu šitoje situacijoje kol kas vyksta“, – pabrėžė jis.
Seimo vicepirmininkas atkreipia dėmesį, kad ir pati Kauno savivaldybėje susiformavusi praktika, nereikalaujanti pateikti išlaidas pagrindžiančių čekių, yra ydinga.
„Kad Kaune tvarka, kuria nebuvo prašoma jokių išlaidas pagrindžiančių dokumentų, yra balaganas, tai turbūt vienareikšmiškai galima taip vertinti. Nes jeigu tu neprašai dokumentų, tai natūralu, kad tokia išlaidų rūšis arba tokia pajamų rūšis yra tavo darbo užmokestis. Jeigu gauni užmokestį, tai tikrai, kam tu tą darbo užmokestį naudoji, nėra pagrindo atsiskaityt. Bet jeigu tai nėra darbo užmokestis, už kurį nemokami mokesčiai, tiesiog kažkokie kiti pervedimai, tai natūralu, kad tu už tai atsiskaityti privalai“, – akcentavo politikas.
Todėl, pasak V. Mitalo, visa šita J. Šiugždinienei mestų kaltinimų istorija parodo sistemos sugriuvimą iš vidaus.
Į skandalą dėl tarybos nario veiklai skirtų lėšų įsivėlusi ministrė J. Šiugždinienė paviešino kanceliarinių išlaidų ataskaitas. Politikė tikina tokiu būdu siekianti išsklaidyti kilusias abejones dėl jos skaidrumo standartų bei „judėti pirmyn“, mat, pažymi ji, jaučiasi „visiškai rami prieš savo sąžinę“.
Penktadienį dėl pastarųjų dokumentų į laikinosios sostinės savivaldą pasikreipusi politikė nurodo, kad per pusantrų metų darbo Kauno taryboje ji kas mėnesį gaudavo vidutiniškai 685 eurų išmokas.
ELTA primena, kad abejonės, ar J. Šiugždinienė skaidriai naudojosi savivaldybės tarybos nario veiklai skirtomis lėšomis, kilo po to, kai praėjusios savaitės ketvirtadienį visuomenininkas A. Tapinas paskelbė, kad politikė prieš pradėdama darbą ministerijoje galimai neskaidriai įsisavino beveik 14 tūkst. eurų.
Prezidentūra sako, kad sprendimas dėl ministrės likimo poste – premjerės Ingridos Šimonytės rankose. Pasak valstybės vadovo Gitano Nausėdos patarėjo Tomo Beržinsko, prezidentas, esant poreikiui, šį klausimą asmeniškai aptars su Vyriausybės lydere.
Tuo metu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos vadovybė tvirtina, kad pasitikėjimas J. Šiugždiniene nėra susvyravęs. Pasak konservatorių Prezidiumo, ministrė, eidama Kauno miesto savivaldybės tarybos narės pareigas, už kanceliarines lėšas atsiskaitinėjo savivaldybėje nustatyta tvarka. Todėl, TS-LKD vertinimu, ji nepadarė jokių nusižengimų.
Tęsiantis A. Tapino tyrimams, Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai šią savaitę pradėjo tyrimą dėl Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių tarybų nariams skirtų išmokų teisėtumo.
