Kol premjerė Ingrida Šimonytė toliau reiškia pasitikėjimą tarybos nario lėšų skandalo centre atsidūrusia ministre, viešojoje erdvėje ir dalies politikų lūpose skamba raginimai atsistatydinti.
Naujienų portalo lrytas.lt kalbinti politologai situaciją piešia niūriai – pasak jų, kilusi drama ir emocijos greitai į klausimus atsakyti nepadės, todėl reikėtų nusiraminti.
Tiesa, pasak ekspertų, kilusi ir dar viena grėsmė – konservatoriais prieš rinkimus patikėję jauni žmonės kitą kartą balsuoti gali ir nebeateiti.
J.Šiugždinienė antradienio vakarą paviešino ataskaitas, kokiais tikslais leido Kauno miesto savivaldybės tarybos nario veiklai skirtas lėšas. Tačiau viešai pateikti dokumentai neįtikino ir šį klausimą iškėlusio visuomenininko Andriaus Tapino – šis trečiadienį nurodė kreipęsis į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) bei Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI).
Tvirtą palaikymą ministrė vis dar turi iš premjerės I.Šimonytės – ministrė pirmininkė teigė ir toliau neabejojanti J.Šiugždinienės skaidrumu.
„Pirmiausiai noriu patvirtinti, kad aš ir toliau pasitikiu švietimo ministre Jurgita Šiugždiniene, kaip ir visais savo Vyriausybės kolegomis. Nes niekas bendro darbo Vyriausybėje metu niekada man neleido suabejoti jos nuoširdžiu atsidavimu savo darbui ar pastebėti menkiausio polinkio į asmeninių interesų iškėlimą prieš viešą.
Dabar viešumoje narstoma Tarybos nario išlaidų tema mano nuomonės nekeičia“, – pabrėžė premjerė.
Vyriausybėje trečiadienį pasirodžiusi J.Šiugždinienė detalesnio paaiškinimo dėl tarybos nario lėšų žurnalistams nebepateikė, ji taip pat neatsakė į klausimą, ar svarsto apie atsistatydinimą.
Ragina „padaryti pauzę“
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas, profesorius Lauras Bielinis įžvelgė, jog šiuo metu švietimo, mokslo ir sporto ministrė atrodo labai sutrikusi – esą tai yra rodiklis, kad ji nesuvaldo situacijos.
Tačiau jis neabejojo, kad partiečių palaikymo ŠMSM vadovė sulauks ir toliau, o tą parodo ir trečiadienį dar kartą viešai išdėstytas I.Šimonytės užtarimas.
„I.Šimonytės teiginys tokiu būdu signalizuoja, kad valdančioji dauguma sieks išlaikyti ministrę ir spręsti problemas apeinant tas dramas ir situacijos dramatizavimą, kurį mes dabar matome.
Dabar pačios ministrės reakcijos jau yra ne tiek politinio pobūdžio, kiek tiesiog žmogiškas noras šiek tiek atsitolinti nuo tos visos įtampos, kuri yra aplink ją“, – vertino L.Bielinis.
Komentuodamas galimą J.Šiugždinienės atsistatydinimą politologas akcentavo, kad sprendimas „greičiausiai jau padarytas“, ir yra išsakytas premjerės lūpomis. Tačiau dabar svarbiausias uždavinys, pasak specialisto, yra suvaldyti kilusias aistras.
„Dabar tiesiog atėjo laikas nuimti tas emocijas, kurios dominuoja viešojoje erdvėje, ir kurios iš tikrųjų trukdo spręsti klausimą bei viską išsiaiškinti iki galo. Žurnalistai, intensyviai atakuodami ministrę, jau siekia net ne atsakymų, kiek suvalgyti, sutriuškinti ministrę psichologiškai. Jiems, ko gero, klausimo sprendimas tampa antro plano reikalu“, – kalbėjo L.Bielinis.
Tiesa, paprašytas pasvarstyti, ar tvirta I.Šimonytės pozicija dėl ministrės išsaugojimo nesukels reputacinės žalos jai pačiai, VDU profesorius esminių pokyčių teigė nenumatantis.
„Tokiose trumpose distancijose nemanyčiau, kad kažkokie pokyčiai yra esminiai. Taip, šiandien vienaip, rytoj kitaip žmonės žvelgia į konkrečius politikus ir situacijas, bet viešoji nuomonė yra pakankamai lengvai valdoma emocijų lygmenyje. Myliu–nemyliu čia, kaip sakoma, yra natūralus dalykas“, – portalui lrytas.lt sakė L.Bielinis.
Anot profesoriaus, dabar svarbiausia – nurimti ir šaltu protu išsiaiškinti visus svarbiausius klausimus.
„Manau, kad mes tiesiog turime iškvėpti ir padaryti pauzę, nes šiandien, spausdami prie sienos švietimo ministrę, mes gausime ne tiek konstruktyvų atsakymą ir rezultatą, kiek gausime visiškai pasimetusio žmogaus portretą.
Tai nėra naudinga nei Lietuvos politikai, nei visuomenei, nei sprendžiamiems klausimams. Tai yra tiesiog emocinė audra. Siūlyčiau sustoti ir padaryti pauzę, kad visi įkvėptų oro ir susimąstytų – tada bus tikrai lengviau spręsti klausimus, susijusius su politika ir ministerijos reikalais“, – ragino L.Bielinis.
Įžvelgia dar vieną grėsmę
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Ainė Ramonaitė savo ruožtu priminė, jog per visą šios Vyriausybės kadenciją dar nebuvo paaukotas nė vienas ministras, todėl matome tos pačios politikos tęsinį – nieko nekeisti bet kokiomis aplinkybėmis.
„Nežinau, ką tai reiškia – ar tai reiškia, kad nėra kuo pakeisti, ar tai reiškia, kad tiesiog nenorima blaškytis, nes tai sutrikdytų darbą, ar tai tiesiog yra savo komandos saugojimas. Kai kalbame apie J.Šiugždinienę, tai tikriausiai yra savos komandos ir savų patikimų žmonių saugojimas, jis buvo ir su kitais ministrais“, – svarstė politologė.
Tiesa, A.Ramonaitė visgi linkusi manyti, kad šis skandalas gali kirsti ir pasitikėjimui pačia I.Šimonyte. O gali būti ir dar blogiau – konservatoriais ir kitais naujos kartos politikais nusivylę jauni žmonės kitą kartą tiesiog nebeateis balsuoti.
„Dalis rinkėjų, ypač jaunesnės kartos, kurie nėra specifiškai lojalūs partijai, o tiesiog įsivaizdavo, kad ši Vyriausybė ateina su kitokia politine kultūra, tie žmonės gali nusivilti. Ypač toks nesusipratimas, kai prieš tai buvo pasakyta, kad neskaidriai lėšas naudojęs ministras turėtų trauktis, o vėliau nuomonė pakeista, irgi yra komunikacinis liapsusas.
Vyresnės kartos yra tokio blaivesnio požiūrio ir žiūri taip, kad visos valdžios vienaip ar kitaip yra susitepusios. Jų turbūt nestebina tokie dalykai, o tiesiog patvirtina jų įsivaizdavimą. Bet jaunesnės kartos turi tokį galbūt ir naivų įsivaizdavimą – kadangi TS-LKD šitą dalyką labai stipriai išnaudojo savo politinėse kampanijose, būdavo ir pasišaipymų, kitų partijų kalimų prie kryžiaus už jų nusižengimus, toks jų įvaizdis subliūkšta.
Manau, tai gali net paveikti rinkiminį aktyvumą“, – prognozavo VU TSPMI profesorė.
Pasak jos, jei paskutiniais metais jaunimo politinis aktyvumas labai kilo dėl socialinių tinklų, paties Andriaus Tapino ir „Laisvės TV“ agitacijų, tai kritę šešėliai tiek ant TS-LKD, tiek ir Laisvės partijos, gali tiesiog „numušti“ sukilusį entuziazmą.
„Ir dalis rinkėjų per kitus rinkimus nebeateis balsuoti“, – svarstė A.Ramonaitė.
Jau turėjo pasitraukti
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas Ignas Kalpokas Eltai teigė, jog ministrė jau turėjo pasitraukti.
„Manau, kad ji jau turėjo trauktis kaip ministrė ir šitas veiksmas jau yra uždelstas ir kainavo tiek partijai, tiek Ministrei Pirmininkei taip pat, politiškai – tikrai brangiai“, – kalbėjo I.Kalpokas.
Jis pažymėjo, kad J.Šiugždinienės visuomenei paviešintos ataskaitos ne atsakė į kilusius klausimus, o tik sukėlė dar daugiau abejonių dėl skaidrumo.
„Atrodo, kad tas ataskaitų paviešinimas tarsi buvo lūkestis, kad apmalšins visą tą skandalą. Kad toks lūkestis buvo rodo ir pačios ministrės pasisakymas feisbuke. Bet, ko gero, tai tik sukėlė dar daugiau klausimų. Vienas dalykas – dėl aplaidumo.
Jau plačiai aptarinėjama, kad kai kurios ataskaitos buvo pateiktos neegzistuojančiomis mėnesių dienomis, kad, tarkime, transporto išlaidose ta pati suma kartojasi iš ketvirčio į ketvirtį – 1100 eurų, nepriklausomai nuo to, ar karantinas, ar dar kas nors“, – visuomenei klausimų keliančius skaičius ministrės išlaidų ataskaitose pabrėžė I.Kalpokas.
„Apskritai, nurodytos kategorijos tokios plačios, kad praktiškai nėra aišku, kas po jomis buvo pakišta. (…) Tai, toks vaizdas, kad iš lubų surašyti skaičiai tam, kad susidarytų kažkokia galutinė suma ir tai, ko gero, neįtikina“, – pridėjo politologas.
