Politikė feisbuke rašė, jog susiklosčiusi situacija galėtų sugrąžinti prie tarybų narių atlyginimo klausimo, ir taip pat stojo ginti ministrės.
„Meskit į mane akmenį ar du, bet nebūčiau sumojusi kitaip pasielgti su tom išmokom, jei man būtų tekę kokioje nors savivaldoj dirbti, kaip teko Jurgitai Šiugždinienei. Bijau, kad nebūtų užsidegusi raudona lemputė ir man, jei tvarka tokia galiojo ir galiojo…
Formaliai deklaruoji, o iš tiesų visi suprato kaip atlyginimą. Beje, niekada ir neteko labai gilintis į savivaldos reikalus, tai gal dėl to taip atrodo. Taip, atlyginimo už darbą savivaldoj klausimas nėra išspręstas, jis iki šiol buvo sprendžiamas blogai. Proga išspręsti. Ir gerai, kad iškilo.
Pamenu situaciją po 1990 m. Kovo 11-osios. Buvome išrinkti pagal LSSR įstatymus, kur tuometiniai deputatai negaudavo atlyginimų. Radom tik pilnesnę nei kitur Aukščiausios Tarybos krautuvę, kurią greit panaikinom.
Iškilo mūsų atlyginimų klausimas, niekas be parlamento to nustatyt negalėjo. Kai praėjus keliom savaitėm pradėjom svarstyt – kilo baisus pasipiktinimas, kaip jie drįsta! O žmonės juk atėjo iš kitų darbų, posėdžiai kasdien. Aš, pavyzdžiui, nebegalėjau Pasvaly poliklinikoj kasdien pacientų priiminėt, o AT darbas visuomeninis. Kas turi mokėt atlygį?
Tačiau triukšmas tuomet buvo baisus! Aišku, Landsbergis buvo kalčiausias vagis, o mes visi atėjom pasipelnyt! „Visi jie vagiai“ tada ir atsirado“, – feisbuke rašė R.Juknevičienė.
Pasak konservatorės, dabar prikalbinti politikus eiti į savivaldą gali būti dar sudėtingiau.
„Žinau, kaip sunku žmones į savivaldos politiką prikalbint, neina ir į partijas. Dabar bus dar sunkiau. Būtini sisteminiai sprendimai. Ir kuo greičiau. Politika yra rimtas ir svarbus darbas. O darbas turi kainą. Savivaldoje, ypač regionuose, problemų yra dar daugiau, nei tik ši, iškilusi viešumon. Pagrindinė – demokratija senka, jos erozija akivaizdi.
Apmokėti tik posėdžius – taip pat ne išeitis. Politikų darbas nėra tik posėdžiai. Kodėl silpsta demokratija regionuose? Todėl, kad tarybų nariai nesigilina į reikalų turinį. Apmokami yra tik valdančiųjų atstovai – merai, vicemerai. Opozicijos atstovai dirba kitus darbus (mokytojai, tarnautojai, gydytojai ir pan) ir jei ateina tik į posėdžius, tai darbas formalus, jokios politinės naudos. Tam, kad suprastum, kad galėtum oponuoti ar suformuoti kitokią nuomonę, reikia žinių ir laiko.
Todėl seniai siūliau, kaip yra Šiaurės šalyse, įteisinti apmokamą opozicijos vicemero ar opozicijos lyderio etatą. Nors per juos opozicija įgautų galimybę sužinoti, įsigilinti. Deja, net ir šioje kadencijoje Seime toks pasiūlymas nesulaukė daugumos palaikymo. Berods, socialdemokratai buvo kategoriškai prieš“, – komentavo R.Juknevičienė.
Primename, kad abejonės, ar J.Šiugždinienė skaidriai naudojosi savivaldybės tarybos nario veiklai skirtomis lėšomis, kilo po to, kai praėjusios savaitės ketvirtadienį visuomenininkas Andrius Tapinas paskelbė, kad politikė prieš pradėdama darbą ministerijoje galimai neskaidriai įsisavino beveik 14 tūkst. eurų.
Prezidentūra sako, kad sprendimas dėl ministrės likimo poste – premjerės Ingridos Šimonytės rankose. Pasak valstybės vadovo Gitano Nausėdos patarėjo Tomo Beržinsko, prezidentas, esant poreikiui, šį klausimą asmeniškai aptars su Vyriausybės lydere.
Tuo metu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos vadovybė tvirtina, kad pasitikėjimas J.Šiugždiniene nėra susvyravęs.
Pasak konservatorių Prezidiumo, ministrė, eidama Kauno miesto savivaldybės tarybos narės pareigas, už kanceliarines lėšas atsiskaitinėjo savivaldybėje nustatyta tvarka. Todėl, TS-LKD vertinimu, ji nepadarė jokių nusižengimų.
