Tiesa, „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ diskutavę ekspertai tokį siūlymą labiau linkę vertinti neigiamai.
Prasmę įžvelgia
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai priklausančių parlamentarų grupė siūlo numatyti baudžiamąją atsakomybę asmenims, viešai pritariantiems arba neigiantiems, arba šiurkščiai menkinantiems Rusijos agresiją prieš Ukrainą, jos teritorijos (įskaitant Krymą) okupaciją.
Tai numatančias Baudžiamojo kodekso pataisas įregistravę parlamentarai už tai siūlo bausti bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Seimo vicepirmininkas, konservatorius Paulius Saudargas laidos metu teigė esąs tikras, kad tokia iniciatyva yra reikalinga.
„Dabar Lietuvoje yra draudžiama menkinti, neigti sovietinius ir nacistinius nusikaltimus prieš žmoniją, negalima propaguoti sovietinės ar nacistinės simbolikos. Iškraipyti tikrovės negalima. Turime naują kontekstą – brutalų Rusijos karą Ukrainoje.
Nors sprendimas priimti tokią pataisą gali atrodyti kaip emocinė medalio pusė, Seimas vienas pirmųjų pasaulyje yra priėmęs rezoliuciją, kad Rusija Ukrainoje vykdo genocidą ir terorizmą.
Vadovaujantis tuo, neturėtume toleruoti teisinimų ir menkinimų dėl nusikaltimų Ukrainoje. Todėl, greta sovietinių ir nacistinių nusikaltimų, įrašome šiandieninės Rusijos pavadinimą“, – aiškino P.Saudargas.
Seimo vicepirmininkas griežtas: sako, kad piktybiniai šūkiai: „Krymas Rusijos“ ir teritorijų okupacijos neigimas užtrauktų atsakomybę.
Persekiojimas už nuomonę?
Signataras Vytautas Plečkaitis konservatorių pateiktą projektą yra linkęs vertinti neigiamai, ir nerimauja tik dėl vieno – ar tokiu atveju palaikantiems Putino režimą užteks įkalinimo įstaigų.
„Jei žmogus turi nuomonę, kuri nepatinka valdžiai, ar iš karto reikia teisti ir taikyti Baudžiamąjį kodeksą? Ar neužtenka Lietuvoje įstatymų?
Manau, tokie įstatyminiai aktai gali paaštrinti situaciją ir provokuoti tuos, kurie galvoja kitaip. Be to, visa tai skatina žmones vieni kitus skųsti. Tas, kuris skundžia, taip pat jaučia tam tikrą galią. Skundimas niekada nebuvo geras dalykas.
Dalykai, kurie riboja žmogaus teises ir laisves, nuteikia prieš kitą, nėra veiksmingi. Naudingesnė būtų pozityvi propaganda ir švietimas apie Ukrainą“, – dėstė V.Plečkaitis.
Signataras sutinka, kad su parama Rusijai ir jos režimui taikstytis nereikėtų, tačiau nėra tikras, kad tokiomis priemonėmis bus pakeista situacija.
„Nerimą kelia tai, kad galime vis labiau nukrypti į totalitarinę Rusiją, kur žmonės visko bijo, viskas uždrausta. Dar nesame kariaujanti šalis, todėl neturime ir elgtis kaip karo metais. Turime piliečius šviesti, ypač rusakalbėse mokyklose.
Turime būti pilietinė visuomenė, gerbianti kitą nuomonę ir neskatinanti skundimų. Vieni kitus juodindami ir Rusijos palaikytojus vadindami vatnikais, visuomenės nenuteiksime savo valstybės labui“, – dėstė V.Plečkaitis.
Savo ruožtu Seimo vicepirmininkas P.Saugardas su signataru nesutinka.
„Kai Algirdas Paleckis, Kazimieras Juraitis ir visa kita „raudonojo gvazdiko“ gvardija Lietuvoje veikia nebaudžiami, visuomenėje kyla klausimas, ką veikia teisėsauga, prie kryžiaus kalami įstatymų leidėjai ir visos kitos institucijos.
Imamės iniciatyvų, kurios teisėsaugai suteiktų įrankį vadovautis Baudžiamuoju kodeksu ir spręsti tendencingai skleidžiančių propagandą problemą. Turime duoti priemonę tvarkytis su piktybiniais pažeidėjais. Kad skųsime, kaip Stalino laikais, yra klaidinga nuomonė“, – aiškino P.Saugardas.
Baudžiamoji atsakomybė – per griežta bausmė
VU sociologė dr. Rūta Žiliukaitė pažymėjo, kad siūlymas įvesti laisvės atėmimą ir griežtą baudžiamąją atsakomybę yra diskutuotinas.
„Demokratinėse visuomenėse visą laiką buvo stengiamasi ieškoti būdų, kurie sumažintų įkalimo įstaigose esančių asmenų skaičių, ir nusižengusiajam skirti tokias bausmes, kurios vėliau leistų lengviau atgal integruotis į visuomenę“, – sakė R.Žiliukaitė.
Didžiausią klausimą sociologei kelia, kaip bus svarstoma, kokio lygio bausmės bus taikomos.
„Dauguma Lietuvos gyventojų labai palaiko Ukrainą. Ar jie palaiko Putino karą, yra atskiras klausimas. Tačiau gyvename demokratinėje visuomenėje, ir kyla klausimas, ar baudžiamoji atsakomybė yra būdas spręsti kitokį, daugumai visuomenės narių nepriimtiną mąstymo būdą“, – svarstė R.Žiliukaitė.
VU sociologė pabrėžė, kad, nors aktyviai skelbiančių palaikymą Rusijai nėra daug, problemą spręsti reikia.
„Baudžiamoji atsakomybė yra labai stiprus noras kontroliuoti. Kalbame apie posovietinę visuomenę, kalbame apie po karantininę visuomenę, kuri dabar jaučia labai daug įtampos ir nuoskaudų.
Mūsų smegenyse yra įkalta, kad geriausias būdas su žmonėmis ne kalbėti, o kaip gyvūnus sutvarkyti, uždaužyti žodžiais.
Gerai, kad institucijos kelia klausimus ir galvoja, kaip sustiprinti nacionalinį saugumą, tačiau taikomi metodai yra verti viešų diskusijų. Ar tikrai lengviausiais būdas yra žmogų pasodinti dvejiems metams?“, – klausė R.Žiliukaitė.
Pataisa grėsmės demokratijai nekelia
Seimo vicepirmininkas, Laisvės partijos narys Vytautas Mitalas tikino nematantis argumentų ginčytis prieš konservatorių siūlomą Baudžiamojo kodekso papildymo projektą.
„Baudžiamąjį kodeksą pagal teisės logiką taikome tik tada, kai kitos priemonės jau neveikia. Iki Baudžiamojo kodekso yra eilė sprendimų ir eilė institucijų, kurios turi būti pakankamai aktyvios, tam, kad Baudžiamojo kodekso reikėtų kuo mažiau.
Lietuvoje kuo rečiau turėtų rastis žmonių, kurie iš tikrųjų nori ir siekia neigti Rusijos daromus nusikaltimus“, – akcentavo V.Mitalas.
Seimo narys konservatorių pateiktoje Baudžiamojo kodekso pataisoje grėsmės demokratijai neįžvelgia. Pasak V.Mitalo, jei įstatyme būtų pateikta dviprasmybių, turinčių kelias reikšmes, tuomet apie tai būtų galima diskutuoti. O dabar viskas konkretu – jei karo nusikaltimai yra, tokia pataisa nekelia grėsmės demokratijai.
