2019 m. gruodį Vilniaus apygardos teismas jau buvo atmetęs G. Kėvišo prašymą grąžinti jį į pareigas LNOBT arba priteisti negautą darbo užmokestį už daugiau negu penkerių metų laikotarpį. Į apygardos teismą ši civilinė byla buvo sugrąžinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimu, kurį eismas priėmė 2021 m. sausį.
Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį G. Kėvišo skundą, kuriuo jis prašė panaikinti jam nepalankų Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, grąžinti jį darbą LNOBT, sumokėti negautą darbo užmokestį, priteisti bylinėjimosi išlaidas, jį atmetė.
Teismas paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. ir 2018 m. vasaruo 6 d. sprendimus, kuriais teismas nusprendė, kad tuometinė kultūros ministrės Liana Ruokytė-Jonsson 2017 m. birželį pagrįstai panaikino LNOBT vadovo konkurso rezultatus, pagal kuriuos G. Kėvišas turėjo būti paskirtas dar vienai kadencijai vadovauti minėtai įstaigai.
G. Kėvišas iki 2017 m. LNOBT vadovavo 15 metų. Jis iš pareigų buvo atleistas po to, kai speciali komisija, tyrusi galimą G. Kėvišo privačių ir viešųjų interesų konfliktą, konstatavo, kad jis, vadovaudamas LNOBT, sisteminai painiojo viešuosius ir privačius interesus.
