Iš 97 balsavusių parlamentarų projektą palaikė 90, 7 Seimo nariai susilaikė, balsavusių prieš nebuvo.
„Nuostatuose aptariama tai, ką aš jau trumpai apibrėžiau – kaip komisija sudaroma, kaip ji veikia, pats darbo organizavimas ir tiek“, – pristatydama projektą teigė jo iniciatorė, konservatorė Paulė Kuzmickienė.
Dalijamasi, kad tarpinstitucinę komisiją sudarys 9 nariai: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovas, numatomas komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovė Donata Armakauskaitė, Vilniaus universtiteto atstovas Dr. Marius Ėmužis, Kultūros paveldo departamento atstovė Rita Kuncevičienė, Vytauto Didžiojo universiteto prof. dr. Rimantas Miknys, Lietuvos istorijos instituto atstovas Mindaugas Pocius ir Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriato narys Ronaldas Račinskas.
Be to, ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos atstovas komisijoje Vladas Sungaila bei Vilniaus dailės akademijos Prof. Marius Pranas Šaliamoras.
„Pagrindinė komisijos funkcija būtų Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro prašymu teikti viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimo vertinimo juose tarpinstitucinės komisijos išvadą, kuri ir leistų apsispręsti dėl objektų“, – patikslino P. Kuzmickienė.
„Komisijos sudarymo principai apibrėžti jau pagrindiniame įstatyme, vadinamajame dekomunizavimo įstatyme. Komisją sudaro 9 nariai iš įvairių institucijų, tos inistitucijos deleguoja savo ekspertus, komisijos kadenciją sudaro 3 metai. Komisijos sudėtis yra įvairi – tiek istorikai, tiek menotyrininkai, paveldosaugininkai – ekspertai, kurie tikrai kompetetingai apsispręstų tokiais sudėtingais klausimai. Net jei jiems pritrūktų žinių, yra numatyta galimybė pasitelkti kitus ekspertus, kurie padėtų atsakyti į nežinomus klausimus“, – pridėjo ji.
ELTA primena, kad nuo gegužės 1 d. Lietuvoje įsigaliojo Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymas.
Praėjusių metų gruodį priimtas įstatymas numato prielaidas pašalinti iš viešųjų erdvių totalitarizmo ir autoritarizmo simbolius – paminklus, kitus memorialinius objektus, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimus.
Savivaldybių vykdomosios institucijos ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui (LGGRTC) yra įpareigotos pateikti informaciją apie savivaldybių teritorijose esančius viešuosius objektus, galimai pažeidžiančius šį draudimą.
Draudimas bus taikomas bet kokia forma įamžintiems ar atvaizduojamiems asmenims, simboliams, informacijai, propaguojantiems totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas. Viešųjų objektų vertinimą ir pripažinimą tokiais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos, atliks LGGRTC ir savivaldybių institucijos.
Kaip teigė įstatymo iniciatorė P. Kuzmickienė, kreipimaisi dėl įstatyme numatytų punktų vykdymo savivaldybėms buvo išsiųsti iš anksto.
P. Kuzmickienės teigimu, įstatymo vykdymo eigoje ji siūlysianti daugiau dėmesio skirti savivaldybėse esantiems muziejams, jų tobulinimui, stiprinimui ir naujų steigimui. Pasak parlamentarės, pavyzdžiui, Vilniuje, tokios vietos galėtų būti Lukiškių kalėjimas arba Vyriausybės rūmai, jei ministrų kabinetas būtų perkeltas į kitas patalpas.
