Nuo 2003-ųjų Turkiją valdantis 69-erių Recepas Tayyipas Erdoganas, surinkęs net 49,3 proc. rinkėjų balsų, jautėsi užtikrintas, kad po dviejų savaičių bus perrinktas dar vienai penkerių metų kadencijai.
Naujienų portalo lrytas.lt kalbinti ekspertai paaiškino, kodėl krizės kamuojamos šalies gyventojai labiau palaikė jau dvidešimtmetį pareigas einantį prezidentą, ir ko galėtų tikėtis Ukrainai bei Lietuva, jeigu vis dėlto sėkmė nusišypsotų 45 proc. balsų surinkusiam opozicijos kandidatui Kemaliui Kilicdaroglu.
Apklausos suklydo
Šie Turkijos prezidento ir parlamento rinkimai vyksta praėjus vos keliems mėnesiams po daugiau nei 50 tūkst. žmonių gyvybių pareikalavusio žemės drebėjimo, kai šalies ekomika žemyn ritasi jau kelerius metus – vien oficiali infliacija siekia per 40 proc.
Tad tiek šalyje vyravusios pokyčių nuotaikos, tiek atliktos Turkijos gyventojų apklausos leido tikėtis, kad pirmą kartą po dviejų dešimtmečių Recepo Tayyipo Erdogano valdymo prie šalies vairo stos naujas lyderis – susivienijusios šalies opozicijos nominuotas Kemalis Kilicdaroglu.
Ar taip iš tiesų nutiks, parodys po dviejų savaičių vyksiantis antrasis prezidento rinkimų turas. Tačiau ekspertai pripažįsta, kad pergalę K.Kilicdaroglu išplėšti jau bus sunkiau: 49,25 proc. rinkėjų balsų surinkęs R.T.Erdoganas į antrą turą jau keliaus kaip rinkimų favoritas.
Pokyčių nereikia?
Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius svarstė, kad bet kokiam alternatyviam kandidatui pakovoti prieš 20 metų valdžioje įsitvirtinusį R.T.Erdoganą būtų sunki užduotis.
„Iki rinkimų kalbėta, kad gal jis nėra pats geriausias pasirinkimas iš visko, ką opozicija gali pasiūlyti, bet vien tai, kad bus antras turas, jau yra laimėjimas, ir R.T.Erdoganui nereikia iš anksto švęsti“, – įsitikinęs M.Baltrukevičius.
Analitikas pastebėjo, kad įtakos galutiniam rezultatui turės ir tai, ką palaikys rinkimus pralaimėjusiųjų kandidatų rinkėjai – tikėtina, kad antisisteminių politikų gerbėjai nepalaikys šiuo metu pareigas einančio prezidento.
M.Baltrukevičius kalbėjo, kad sudėtinga ekonominė padėtis, infliacija, pasekmės dėl žemės drebėjimo rinkėjams yra svarbūs veiksniai, tačiau dalis turkų, svarstė politologas, galimai žiūri ilgalaike perspektyva.
R.T.Erdoganas, atėjęs į prezidento postą, įgyvendino daug reformų, šalį pakeitė iš esmės. O per dvi paskutines savaites iki rinkimų buvo atidarytas naujasis tiltas Adanos mieste, atidaryta atominė elektrinė, tad R.T.Erdoganas sėkmingai parodė, kad įgyvendinami dideli projektai, šalis modernėja, atsigauna Turkijos gynybos pramonė. Viso to galimai rinkėjai tikisi ir ateityje.
„Ir Lietuvoje rastume tokių, kurie ilgisi tokios tvirtos, stiprios rankos. Galiausiai, daugelis jo priimtų sprendimų buvo palankūs religingesniems visuomenės sluoksniams“, – įvertino politikos analitikas.
Lūkesčiai susidūrė su realybe
Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius, politologas Linas Kojala taip pat svarstė, kad rinkimų rezultatai R.T.Erdoganui, įpratusiam laimėti jau pirmame ture, nėra pats optimaliausias scenarijus, visgi, jis daug palankesnis nei antroje vietoje likusiam K.Kilicdaroglu.
„Be jokių abejonių opozicijos lūkesčiai buvo didesni – jeigu ir buvo manoma, kad prireiks antrojo turo, buvo tikimasi, kad į jį bus žengiama iš lyderiaujančių pozicijų – kad R.T.Erdoganas liks antroje vietoje, o K. Kilicdaroglu bus surinkęs daugiau balsų.
Dabar situacija iš opozicijos kandidato perspektyvos atrodo gana sudėtinga. R.T.Erdoganas į antrąjį turą žengs kaip favoritas, juolab, kad jo vadovaujama politinė jėga laimėjo ir parlamento rinkimus.
Tad tie bendri lūkesčiai, kad Turkijoje vyksta rimti politiniai pokyčiai, susidūrė su realybe“, – įvertino L.Kojala.
Ką pokyčiai Turkijoje reikštų Ukrainai, NATO, Lietuvai?
Jeigu prezidento rinkimus laimėtų K.Kilicdaroglu, anot L.Kojalos, pirmiausiai keistųsi Turkijos vadovo retorika ir bendra santykių su Vakarų šalimis atmosfera.
Politologas pastebėjo, kad R.T.Erdogano politika yra personalizuota – sutelkta prezidento asmenyje, tad K.Kilicdaroglu laimėjimas galima reikštų Turkijos sugrįžimą parlamentinės politinės sistemos link, o tai jau sudarytų daugiau prielaidų santykių su Vakarų šalimis konstruktyvumui.
Tačiau abu politologai teigė manantys, kad tiek vieno, tiek kito kandidato pergalės atveju Turkijoje išliktų „balansavimo“ politika.
L.Kojala priminė, kad 8 iš 10 turkų pasisako, jog Rusijos agresijos Ukrainoje atveju Turkijai reikėtų laikytis neutraliteto. Tad, svarstė politologas, Turkija ir toliau rems Ukrainą, siųs ginkluotę, dalyvaus derybose kaip mediatorius, tačiau taip pat toliau akcentuos ekonominius santykius su Rusija, jų energetinius saitus, Rusijos vaidmenį Sirijoje.
Lemiamo vaidmens, anot L.Kojalos, nei vieno iš šių kandidatų išrinkimas greičiausiai neturėtų ir Švedijos narystės NATO klausimu. Anot jo, K.Kilicdaroglu yra užsiminęs, kad jo pergalės atveju šis klausimas būtų išspręstas, tačiau ir R.T.Erdogano sėkmės atveju tikimasi, kad iki NATO viršūnių susitikimo Švedijos narystė būtų ratifikuota.
M.Baltrukevičius taip pat nemato pagrindo tikėtis, kad, K.Kilicdaroglu pergalės atveju, Vakarų santykiai su Turkija būtų daug paprastesni ar labiau prognozuojami – greičiausiai užsienio politikos linija išliktų pragmatiška ir balansuojanti.
Anot jo, būtų sunku tikėtis ir to, kad R.T.Erdogano pergalės atveju užsienio politikoje lauktų pokyčių.
„Jo linija užsienio politikoje visada buvo pragmatiška – pirmiausiai žiūrima į Turkijos nacionalinius interesus ir vengiama imtis sprendimų, kurie partneriams patinka, bet vidaus auditorijai sunku parduoti“, – apibendrino M.Baltrukevičius.
