Pabėgimo kambarį, kurio lankytojai turi nepatekti į psichikos sutrikimų turinčių ligonių akiratį, prieš kelias dienas išbandė jaunieji teisininkai – nors socialiniame tinkle tokia patirtimi jie džiaugėsi, šis žingsnis sulaukė aštraus ekspertų žodžio.
Lietuvos žmogaus teisių centro vadovės Jūratės Juškaitės teigimu, tokio pobūdžio iniciatyvos apskritai parodo niūrią realybę – žmonėms vis dar stinga ne tik atjautos ir supratimo, bet ir elementarių žinių apie psichikos sveikatos sunkumus.
Pasidžiaugė išbandyta pramoga
„LJAA Kauno skyriaus nariai išbandė išskirtinę pramogą – siaubo pabėgimo kambarį „Psichiatrinė ligoninė“. Reikėjo ne tik vaikščioti atsargiai ir nesuklupti visiškoje tamsoje, bet ir saugotis čia tūnančių psichiatrinės ligoninės pacientų, kurie, pagavę tamsoje, galėjo uždaryti į karcerį“, – buvo teigiama LJAA feisbuko paskyroje.
Tiesa, vienas dalykas jaunuosius advokatus esą ir prajuokino.
„Kauno skyriaus nariai juokėsi, jog tai labiausiai suartinantis komandinis žaidimas, kadangi kiekvieną kartą priartėjus psichiatrijos pacientui, visi susiglausdavo ir įsisprausdavo į kampą“, – pažymima pranešime.
Galimas psichikos sutrikimų stigmatizavimas spėjo supykdyti dalį visuomenės, dėmesį į šį įrašą atkreipė ir žinomi Lietuvos žmonės. Sulaukusi kritikos bangos, LJAA šį įrašą feisbuke ištrynė, netrukus išplatino ir atsiprašymą.
„Nuoširdžiai atsiprašome visų, kuriuos mūsų paskutinis pranešimas įžeidė ar galėjo įžeisti. Pasirinkdami pramogą, nesiekėme stigmatizuoti jautrių socialinių grupių. Dar kartą atsiprašome“, – rašė asociacijos atstovai.
Dėmesį atkreipė tik vėliau
LJAA prezidentas Edvinas Meškys portalui lrytas.lt aiškino, jog kolegos iš tiesų nepagalvojo, kad toks įrašas galėtų įžeisti psichikos sutrikimų turinčius žmones.
„Kauno skyriaus kolegos ieškojo vietos, kur galėtų formuoti savo komandą – ieškojo, kad būtų ir loginių užduočių, kažkokia tematika. Ir neįsivertino – nors tai yra žaidimas, bet natūralu, kad tai nėra tas, kas advokatams būtų taip jau aiškiai suprantama.
Kitas dalykas – matyt, ne iki galo įsivertinę, kaip tą priims visuomenė, pranešė apie tą renginį. Kai aš po valandos pamačiau tą įrašą jau kitomis akimis, supratau, kad tikrai ta žinutė nejautri, ir ją pašalinome. Atsiprašome tų, ką tai galėjo įžeisti“, – teigė E.Meškys.
Pasak LJAA prezidento, įrašas feisbuke paskelbtas vakare, todėl dalis kolegų teisininkų jo net nepamatė.
„Kadangi yra sukurtas toks pabėgimo kambarys, yra aktoriai, mistiškumas, įsivaizduoju, kad niekas negalvojo nei apie žmones su negalia, su ligomis, nebandė žiūrėti per tą prizmę. Tai taip ir įvyko“, – svarstė E.Meškys.
Tiesa, jis pridūrė, kad gauti pikti ir įžeidžiantys komentarai bei jų autoriai taip pat prisideda prie visuomenėje esančių stigmų.
Atskleidžia niūrią tendenciją
Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė J.Juškaitė savo ruožtu teigė nemananti, kad tokiu savo žingsniu LJAA turėjo piktų kėslų psichikos sutrikimų turinčių žmonių atžvilgiu.
Tačiau specialistė pažymėjo, kad toks pavyzdys aiškiai parodo, jog žinių ir supratimo apie psichinę sveikatą ir jos sunkumus vis dar labai stinga.
„Paleista žinutė ir toks pasisakymas rodo, kiek mažai mes visuomenėje kalbame apie psichikos sveikatos sunkumus ir jų stigmatizavimą – kad egzistuoja ir tokie žaidimų kambariai, ir kad žmonėms, kurie yra išsilavinę, turintys tikrai daugiau galimybių sužinoti apie šį klausimą nei daugeliui kitų visuomenės grupių, kyla noras nueiti į tokį pabėgimo kambarį ir apie tai dar pasigirti.
Sakyčiau, tas įrašas šioje vietoje rodo tam tikrą išsilavinimo stoką, ir tai, kiek mūsų visuomenėje reikia daug kalbėti apie žmonių, turinčių psichikos sveikatos sunkumų, ne stigmatizavimą, o kaip tik palaikantį, paremiantį požiūrį“, – komentavo J.Juškaitė.
Žmogaus teisių centro direktorės teigimu, po tokios žinutės žmogui, gulėjusiam psichiatrijos ligoninėje, tikrai nekils noras dalintis savo patirtimi ar apie tai garsiau prabilti, o kai kuriuos tai gali atgrasyti ir nuo pagalbos ieškojimo.
J.Juškaitė taip pat teigė, jog didesnių ar mažesnių psichikos sunkumų per visą savo gyvenimą patiria daugybė žmonių.
„Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys rodo, kad per savo gyvenimo laikotarpį 1 iš 4 žmonių yra patyręs vienokių ar kitokių psichikos sveikatos sunkumų. Šiuo atveju tai nebūtinai yra psichiatrijos ligoninė, bet tai yra žmogiška patirtis, krizės, kurios daugeliui iš mūsų yra būdingos.
Nieko gėdingo yra kreiptis pagalbos, o nuo psichiatrijos ligoninėse gulinčių žmonių tikrai nėra dėl ko bėgti ir jų bijoti“, – akcentavo specialistė.
Prieš kiek daugiau nei mėnesį panašus skandalas buvo kilęs ir dėl kito pabėgimo kambario, kuriame tokios pramogos organizatoriai siūlė „pabėgti iš žydų geto“. Tiesa, J.Juškaitė priminė ir dar vieną skaudų pavyzdį.
„Prieš kelerius metus vienas video žaidimas buvo reklamuojamas rodant taikinius romų tabore, Kirtimų gyvenvietėje. Tie ginklai buvo nutaikyti į realius žmones. Tai rodo, kad trūksta tam tikro jautrumo, supratimo, kai kuriais atvejais – istorinio konteksto, atjautos ir supratimo, kad tam tikros grupės yra ir pašiepiamos ir marginalizuojamos.
Mūsų ugdymo sistema taip pat kol kas atrodo nepajėgi pakankamai šviesti ir kalbėti apie jautresnį požiūrį į skirtingas visuomenės grupes. Būtent edukacija ir vyksta per viešą diskutavimą“, – įsitikinusi Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė.
