Antradienį Seimui buvo planuojama siūlyti papildyti pagalbinio apvaisinimo įstatymą, leidžiant šią procedūrą atlikti ne tik susituokusioms, bet ir santuokos nesudariusioms poroms, taip pat vienišoms moterims.
Tačiau Agnės Širinskienės vadovaujamos Mišrios Seimo narių grupės prašymu šis klausimas iš darbotvarkės buvo išbrauktas – „už“ klausimo išbraukimą iš darbotvarkės balsavo 52 Seimo nariai, 32 balsavo „prieš“, susilaikė 16 parlamentarų.
„Už“ projekto išbraukimą balsavo 12 konservatorių frakcijos narių ir vienas liberalas.
M.Danielė: „Valstiečių Seime daugiau nei skelbiama oficialiai“
Projekto iniciatorė, „laisvietė“ Morgana Danielė apgailestavo, kad „Lietuvai oro įkvėpti neleidžia ne tik opozicija, bet ir koalicijos partneriai“.
„Šiandien svarstymui turėjo būti pateiktas pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimo projektas, kuris leistų pagalbinio apvaisinimo paslaugą suteikti vaisingo amžiaus vienišoms moterims ir santuokos neįteisinusioms poroms.
Paprasčiausia korekcija, kuri padėtų Lietuvai tiesiog neišsiskirti iš Europos Sąjungos konteksto savo neproporcingais ribojimais.
Tačiau rytas prasidėjo kitaip, nei planuota. A.Širinskienei pasiūlius klausimą išbraukti iš darbotvarkės, jis buvo pašalintas.
Pasirodo, valstiečių Seime yra daugiau, nei skelbiama oficialiai. Saujelė jų slepiasi koalicijos gretose ir nuosekliai balsuoja su opozicija.
Jeigu Lietuva nori eiti į priekį kartu su Europa, Seime tiesiog reikia daugiau europietiškai mąstančių žmonių“, – savo feisbuko paskyroje pabrėžė M.Danielė.
Klausimą sieks grąžinti
Tuo metu Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė prisiminė, kad paskutinį kartą panaši, tik kiek bjauresnė, situacija buvo tik 2017 metais prie valstiečių, kai Seimas neleido net pateikti Pagalbinio apvaisinimo projekto.
„Nuo to laiko amžiną embrionų šaldymą ir keletą kitų neadekvačių ribojimų jau esame panaikinę. Šiandien norėjome žengti toliau – leisti nesusituokusioms poroms ir vienišoms moterims Lietuvoje gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas. Lietuvoje iki šiol galioja šios diskriminacinės taisyklės“, – savo feisbuko paskyroje rašė A.Armonaitė.
Politikė pastebėjo, kad vis daugiau žmonių kartu gyvena nesusituokę, todėl dabartiniai ribojimai neatitinka XXI amžiaus realijų, o tokia galimybė jau įteisinta ir Latvijoje, ir Estijoje.
„Kasmet pagalbinio apvaisinimo paslaugomis naudojasi daugiau kaip 1 tūkst. porų, gimsta keli šimtai vaikų. Pakeitus įstatymą, laimingų žmonių Lietuvoje būtų daugiau. Todėl jiems privalome padėti“, – rašė ji.
Tuo pačiu ji pridėjo nuotrauką, kurioje matomas balsavimas dėl Agnės Širinskienės pasiūlymo braukti klausimą iš šios dienos posėdžio darbotvarkės.
„Gaila, kad telkianti Agnės lyderystė patraukė ir dalį valdančiosios koalicijos frakcijų narių. Klausimą grąžinsime į darbotvarkę kaip įmanoma greičiau“, – nurodė A.Armonaitė.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimo projektą yra pasirašę įvairių frakcijų Seime atstovai, kai kurie opozicijos nariai, tačiau, kaip Eltai teigė M.Danielė, lūkesčių šio įstatymo pakeitimo priėmimui ji per daug nepuoselėjusi.
Šiuo metu Lietuvoje 5 pagalbinio apvaisinimo įstatymo straipsnis numato, kad procedūra gali būti atliekama tik įstatymų nustatyta tvarka santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudariusiems veiksniems asmenims. Tiesa, partnerystės sutarties Lietuvoje kol kas nėra.
Susituokusi pora, besikreipianti dėl pagalbinio apvaisinimo procedūros, šiuo metu turi pateikti asmens tapatybę, amžių, santuokos ar partnerystės sudarymą patvirtinančius dokumentus, procedūros atlikimui įstatyme reikalaujamus medicinos dokumentus, rašytinį prašymą atlikti pagalbinį apvaisinimą ir įstatymo nustatytos formos informuoto paciento sutikimą atlikti pagalbinį apvaisinimą.
