Ekspertai gesina „Šeimų sąjūdžio“ ugnį: maršas į Seimą pavyktų tik vienu atveju

Visgi, LŠS tarybos pirmininkas Raimondas Grinevičius neslėpė, kad organizacija, kurdama partiją, jau susiduria su sunkumais.

Sunkumus „Šeimų sąjūdžio“ politiniame kelyje prognozuoja ir naujienų portalo lrytas.lt kalbinti ekspertai – nebent judėjimui pavyktų užsitikrinti vieno įtakingo veikėjo paramą.

Šeštadienį Druskininkuose vykusiame „Šeimų gynimo marše“ LŠS pirmininkas R.Grinevičius naujienų portalui lrytas.lt atsakė, kad organizija „bet kokia kaina“ sieks įkurti politinę jėgą.

Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotojo analitiko Mato Baltrukevičiaus „Šeimų sąjūdžio“ planai steigti politinę partiją nenustebino. Anot jo, tai yra logiška įvykių seka, kaip ir asociacijos bandymas partiją kurti susijungiant su kitomis politinėmis jėgomis.

„Partijos kūrimas dabar jau nėra toks paprastas procesas. Pastaruoju metu dažnai matydavome ne bandymus partiją sukurti nuo nulio, o bandymus perimti jau egzistuojančias, bet nelabai veikiančias partijas“, – portalui lrytas.lt sakė M.Baltrukevičius.

Politologas priminė, kad, pavyzdžiui, „Krikščionių sąjunga“ įsisteigė tik iš antro karto, tad ir tai, ar „Šeimų sąjūdžiui“ iš tiesų pavyks suvienyti įvairius judėjimus, anot jo, priklausys ir nuo organizacijos narių atkaklumo.

„Jeigu dabar būtų pandeminis kontekstas, nuo ko ir prasidėjo aktyvioji šio politinio judėjimo fazė, tai gal būtų truputį paprasčiau.

Dabar jau tematika kitokia, ir patys jie jau truputį išsikvėpiantys – nepalyginsi tų 300 žmonių, kurie susirinko Druskininkuose, su tuo, kas Vingio parke buvo per pirmąjį didelį renginį.

Nebus lengva, o ir perspektyvos yra sunkiai apibrėžiamos, nebent ištrauktų tokį „auksinį bilietą“, kad Ignas Vėgėlė dėl kažkokių priežasčių nuspręstų, kad Seimo rinkimuose tai yra perspektyviausias variantas“, – įvertino M.Baltrukevičius.

Politikos analitikas pastebėjo, kad pats „Šeimų sąjūdis“ stokoja ryškių asmenybių – pavyzdžiui, savivaldos rinkimuose tik keturi su „Šeimų sąjūdžiu“ susiję kandidatai pateko į savivaldybių tarybas.

Todėl, svarstė M.Baltrukevičius, jeigu I.Vėgėlė prisijungtų prie „Šeimų sąjūdžio“, tokiu atveju būtų bent minimalios galimybės, kad šis politinis judėjimas galėtų ką nors pasiekti.

„Tačiau ir iki pačių Seimo rinkimų dar labai daug laiko, negalime būti tikri, kaip pačiam I.Vėgėlei ten seksis – ar jis tikrai bus vienintelis toks antisisteminis kandidatas, ar jų bus daugiau, ar nebus taip, kad tą paramą jis dėl kokių nors priežasčių išbarstys. Dabar per daug nežinomųjų“, – pabrėžė jis.

Paklaustas, kieno rinkėjus, tapęs politine partija, „Šeimų sąjūdis“ galėtų nugvelbti, politologas kėlė klausimą, ar ši organizacija apskritai galėtų tapti pagrindine jėga, kuri surenka nepatenkintų politinės sistemos veikimu Lietuvoje balsus, ar galėtų tokius rinkėjus konsoliduoti.

Mat dabar Lietuvoje veikia gana daug mažų partijų, kurios orientuojasi į panašų rinkėją, tačiau nei viena iš jų nėra pajėgi pasiekti 5 proc. arba bent kelių procentų, kurių reikia valstybės finansavimui.

„Nelabai kol kas matau juos kaip grėsmingą žaidėją kitoms politinėms partijoms. Ir labai abejočiau, kad ir tam pačiam tai I.Vėgėlei būtų palankiausias variantas“, – apibendrino M.Baltrukevičius.

Klaipėdos universiteto (KU) politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili taip pat tikino, jog „Lietuvos Šeimų sąjūdžio“ sprendimas sukti į politiką tikrai nėra netikėtas. Pasak specialistės, viešojoje erdvėje matomos jų pastangos signalizavo, kad toks tikslas buvo suformuotas jau anksčiau.

„Jeigu pasižiūrėsime, pirmas pabandymas visgi buvo savivaldos rinkimai. Nepaisant to, kad rezultatai nebuvo palankūs, tai, kad jie turi ambicijų dalyvauti ir tolimesniuose rinkimuose, tikrai nestebina. Tai jau yra susiformavęs judėjimas“, – portalui lrytas.lt aiškino G.Burbulytė.

Į kokį rinkėją LŠS galėtų taikytis jau kitais metais vyksiančiuose Seimo rinkimuose, politologė prognozuoti dar nesiryžta, tačiau neabejoja, kad į parlamentą skandalingai pagarsėjusiai jėgai patekti tikrai nebus lengva.

„Rinkėjas gali būti labai įvairus – nesiryžčiau dėlioti jo portreto, bet konkurencija bus nemaža. Į tą potencialų rinkėją apeliuos tikrai ne viena politinė jėga, kuri susitelkusi apie centrą, truputėlį į kairę nuo centro.

Iš to, kokias pozicijas užima jau dabar esančios ir įsitvirtinusios politinės jėgos, matome, kad dalis tikrai bandys paveikti, privilioti rinkėją. Manau, konkurencija čia yra didelė, ir jų šansus vertinčiau labai atsargiai“, – kalbėjo G.Burbulytė-Tsiskarishvili.

Paklausta, kaip atrodytų darbas Seime, jei LŠS kitą kadenciją jame dirbtų su jau dabar parlamente esančiomis partijomis, KU politologė teigė, jog „maršistai“ greičiausiai turėtų kelis esminius klausimus. Ji abejoja, kad Seimo darbą tai labai reikšmingai trikdytų.

„Net jeigu ir būtų žmonių, kurie taptų Seimo nariais, nemanau, kad tai būtų labai masinis procesas. Mes kalbėtume apie keletą Seimo narių, tad aš nelabai matau priežasčių atviram konfliktui.

Manau, kad kiekviena politinė jėga, kuri dalyvauja ar dalyvautų rinkimuose, turi savo idėjas, savo mintis, kurias norės realizuoti. Matome kad tai, ką siūlo Šeimų sąjūdžio atstovai, yra labai orientuota į kelis klausimus – tiesa, tai, kuo dažnai buvo kaltinama Laisvės partija, nors ši ir turi plačią programą.

Manau, kad ir čia labai panašus likimas būtų, jog jie būtų apibūdinami kaip kelių klausimų politinė jėga“, – svarstė G.Burbulytė-Tsiskarishvili.

Politologė pripažįsta, kad, norėdami patekti į valdžią, dalis LŠS atstovų gali būti priversti „sušvelninti retoriką“, kuri iki šiol buvo gana šiurkšti. Tiesa, kartu ji atkreipė dėmesį, jog kai kuriems politikams tai visai nesutrukdo.

„Analogiškas pavyzdys – mes turime poną Remigijų Žemaitaitį bei „Laisvę ir teisingumą“. Jeigu pasižiūrėsime, kokia yra pono Žemaitaičio retorika, ji tikrai yra gana agresyvi. Bet jie dalyvavo rinkimuose, ir matome, jog Klaipėdos miesto savivaldybėje „Laisvė ir teisingumas“ yra valdančioji dauguma.

Tai, ką mes matome, kokios politinės nuostatos buvo deklaruotos jau pačioje programoje, ir ką jie atnešė į koalicinę daugumą, tikrai viskas yra daug nuosaikiau.

Matyt, kažkas panašaus galėtų būti ir su Šeimų judėjimu – jeigu kai kurie nariai dabar ir laikosi radikalesnės retorikos, tai yra vienas dalykas, o rinkimai yra kitas dalykas, kai turi elgtis nuosaikiau ir solidžiau, jeigu nori dalyvauti, sakykime, valdančiosios koalicijos formavime“, – aiškino G.Burbulytė-Tsiskarishvili.