Keletas opozicijos atstovų Eltai patvirtino, kad savaitės pradžioje Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Žygimantas Pavilionis pristatė atnaujintą susitarimo tekstą, kuris, pasak jų, gerokai trumpesnis nei anksčiau pristatymas projektas. Parlamentarai naują juodraštį antradienį aptarė ir neformaliame susitikime. Visgi, juodraštis dar nėra tobulas – pastabų jam, pasak politikų, turi tiek opozicija, tiek valdantieji.
„Tekstas yra sutrumpintas. Antradienį buvo dar susitikimas, dar yra pastabos, pasiūlymai“, – Eltai teigė Darbo partijos narys Vytautas Gapšys.
„Teko susipažinti (su tekstu – ELTA). Susitarėme, kad po vienokių, kitokių pastabų (...) dar kartelį jis bus atnaujintas ir tuomet jau siųsime diskutuoti su atsakingais frakcijų asmenimis“, – sakė partijų darbo grupėn deleguotas Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Lukas Savickas.
Visgi, politikai skirtingai komentavo, kaip konkrečiai pasikeitė susitarimo turinys. L. Savickas nurodė, kad tekste nebeliko daugelio nuostatų, dėl kurių tarp partijų kildavo aštriausi nesutarimai. Anot Seimo nario, projekte balansuojama tarp vertybinės ir pragmatinės Lietuvos užsienio politikos, pasikeitė ir pozicijos Kinijos klausimu.
„Išlaikomi esminiai momentai, kas iš mūsų buvo labai svarbu – tai vertybinės ir pragmatinės Lietuvos užsienio politikos interesų nuostatų balansavimas. Toliau išlaikomas pagrindinis principas, kad santykiai su Kinija (turi būti vystomi – ELTA) per strateginių partnerių ir Europos Sąjungos perspektyvą, kas iš esmės neturėtų neleisti vienašališkai priiminėti kažkokių reikšmingų sprendimų“, – nurodė Demokratų sąjungos atstovas.
Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Giedrius Surplys tikino su kolegomis sutaręs naujo projekto turinio nekomentuoti. Tačiau erdvės deryboms dėl atitinkamų nuostatų, pasak jo, dar yra.
„Kol kas visi viduje sutarėme, kad nekomentuojame teksto. Dabar dirbame su tuo tekstu tai ir dirbame“, – tepasakė Seimo valstietis.
„Yra, žinoma, momentų, dėl kurių reikia derėtis“, – pridūrė jis.
Politikai viliasi, kad po papildomų pataisymų, dokumentas galės būti pristatytas partijų vadovams jau kitą savaitę.
„Manau, kad šios savaitės pabaigoje arba kitos savaitės pradžioje kažkoks bus tekstas, kuris keliaus į partijų vadovybes“, – svarstė V. Gapšys.
Daugiausiai abejonių – socialdemokratų gretose
Ir nors naujasis susitarimo dėl užsienio politikos projektas sutinkamas kiek palankiau, partijų atstovai abejoja derybų rezultatyvumu.
„Kažkoks darbas vyksta. Bet ar tai bus darbas tik dėl darbo, kad atsirastų dar vienas projektas, ar gims kažkoks rezultatas – negalėčiau pasakyti“, – situacijos aplinkybes aiškino „darbietis“ V. Gapšys.
Tačiau daugiausiai skepsio – Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) gretose. Diskusijose dalyvaujantis partijos narys Gintautas Paluckas Eltai tvirtino, kad kairieji kelia klausimą, ar dar yra prasmės pasirašyti parlamentinių partijų susitarimą. Politiko teigimu, šalies vykdomoje užsienio politikoje jau atsispindi tai, dėl ko partijos sutaria. O tekste nelikus priešpriešų.
„Ar yra prasmė? Kam? Tai, dėl ko mes sutariame, jau realizuojame. Buvo bendru sutarimu ir daug Seimo rezoliucijų patvirtinta, ir panašiai. Dėl ko nesutariame, dėl to nesutariame“, – Eltai sakė G. Paluckas.
„Dabar mes turėdami tą dokumentą partijoje svarstome – koks tikslas pasirašyti tai, dėl ko mes sutariame ir jau įgyvendiname?“ – retoriškai klausė jis.
Be to, politikas pabrėžė, kad nederėtų skubėti pasirašyti parlamentinių partijų susitarimo vien todėl, nes artėja NATO viršūnių susitikimas. G. Paluckas įsitikinęs – „susitarimas negali būti proginis“.
„Tas susitarimas negali būti proginis, jis negali būti siejamas prie jokios NATO samito datos. Mes visi žinome, ką darome, ir garbės Lietuvai nesumenkinsime“, – apibendrino Seimo narys.
ELTA primena, kad politinių partijų susitarimas dėl užsienio politikos buvo pradėtas rengti po to, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Daugiausiai ginčų rengiant susitarimą sukėlė išsiskyrusios valdančiųjų ir opozicijos nuomonės dėl pozicijos Kinijos atžvilgiu. Dėl to pasiekti susitarimo nepavyko. Artėjant Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, konservatoriai grįžo prie idėjos dėl šio susitarimo.
Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Žygimantas Pavilionis kreipėsi pagalbos į buvusį parlamentarą ir premjerą Gediminą Kirkilą. Pasak jo, nors centro kairei priklausančiam politikui nebūtų suteiktos formalios pareigos, siekiant išjudinti jau metus įstrigusį susitarimą dėl užsienio politikos tikslų G. Kirkilo įsijungimas nepamaišytų.
Seimo opozicija pastarąją idėją vertina kritiškai – pasak politikų, moderatoriaus ir lyderio vaidmens šioje situacijoje turėtų imtis pats šalies diplomatijos vadovas G. Landsbergis.
