Atslūgus COVID-19 pandemijai valstybės institucijos susizgribo, kad už COVID-19 reagentus sumokėjo daugiau, nei jie iš tiesų kainavo, tačiau bandymas atgauti pinigus baigėsi dar didesniais nuostoliais.
Piktnaudžiavimu ir sukčiavimu kaltintą buvusį Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) vadovą Š.Narbutą Vilniaus apygardos teismas (VAT) išteisino, o Sveikatos apsaugos ministerijos jam pareikštą 303 tūkst. eurų ieškinį paliko nenagrinėtą.
Negana to, VAT iš valstybės Š.Narbutui priteisė 16,8 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.
Apskundė pareigūnus
Išteisintas Š.Narbutas tvirtino, kad jo patirtos išlaidos buvo daug didesnės, – reikėjo ne tik apsiginti nuo kaltinimų, bet ir rašyti peticiją Europos žmogaus teisių teismui (EŽTT).
EŽTT jau yra priėmęs Š.Narbuto peticiją, kurioje išvardyti šeši Europos žmogaus teisių konvencijos pažeidimai.
Jis skundė pareigūnų veiksmus ikiteisminio tyrimo metu, galimus nekaltumo prezumpcijos pažeidimus, neteisėtą sulaikymą, neproporcingą nuosavybės teisės apribojimą.
Baigiant nagrinėti baudžiamąją bylą Š.Narbutas buvo nurodęs, kad teismo procesas jam kainavo apie 30 tūkst. eurų, – tokią sumą jis siekė prisiteisti iš valstybės.
Pinigų teks palaukti
Prokuroras Gintaras Jasaitis tokį Š.Narbuto pareiškimą buvo pavadinęs puota maro metu ir siūlęs teismui skirti jam 75 tūkst. eurų baudą.
Prokuroro žiniomis, Š.Narbutas dar 2020 metų vasarą rinko pinigus iš žmonių, kad padengtų bylinėjimosi išlaidas. Internete buvo paskelbti du jo paramos prašymai.
Išgirdęs teismo nuosprendį buvęs POLA vadovas apgailestavo, kad iškart negaus ir VAT priteistų 16,8 tūkst. eurų, nes prokuroras jo išteisinimą žadėjo apskųsti Apeliaciniam, o jei prireiks, ir Aukščiausiajam teismui.
Pinigai už teisines paslaugas Š.Narbutui bus sumokėti tik įsiteisėjus nuosprendžiui. Kol kas areštuota ir dalis jo sąskaitoje esančių lėšų.
Nėjo jokių pareigų
Savo išlaidas teismo procesui apskaičiavęs Š.Narbutas svarstė, kad dar daugiau bylinėjimasis kainavo valstybei.
„Šiai bylai ir nepagrįstam kaltinimui išleista daugiau nei 100 tūkst. eurų. Bylos medžiaga sudaro apie 10 tūkstančių puslapių, bet juose nėra mano kaltės įrodymų, o prokuroras nelabai ir stengėsi juos pateikti – jis tiesiog konstatuodavo, kaip jam kas atrodo. Todėl teismas ir pasisakė, kad įrodymų nėra“, – kalbėjo išteisintasis.
VAT teisėjas Valerijus Laušas nurodė, jog byloje nėra įrodymų, kad Š.Narbutas buvo valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu ir vykdė žodinius tuomečio premjero patarėjo Luko Savicko bei tuometės sveikatos apsaugos viceministrės Kristinos Garuolienės nurodymus.
Teismo tvirtinimu, nebūdamas valstybės tarnautoju jis negalėjo piktnaudžiauti ir tarnybine padėtimi.
Neįrodyta ir tai, kad Š.Narbutas buvo nepriklausomas ekspertas ar Vyriausybės įgaliotas asmuo. Jis nedalyvaudavo pandemijos valdymui sudarytos darbo grupės posėdžiuose, nebuvo jos narys.
Situaciją matė skirtingai
„Teismas šią situaciją ir aplinkybes įvertino visai kitaip, negu jas matė ir vertino prokuratūra“, – išgirdęs nuosprendį sakė prokuroras G.Jasaitis. Jo teigimu, nuosprendžio motyvai neatitinka kaltinimo ir tyrimo metu surinktų įrodymų.
Byloje buvo teigiama, kad 2020 metų kovą dėl COVID-19 reagentų pirkimo su Ispanijos bendrove Š.Narbutas derėjosi gavęs žodinį nurodymą iš K.Garuolienės ir L.Savicko, todėl jis veikęs kaip valstybės tarnautojas.
Susitarus dėl 17 eurų kainos už vieną reagento vienetą, į sumą buvo įskaičiuotas ir 1 euro už reagentą tarpininkavimo atlygis Š.Narbutui.
Apie šį atlygį Š.Narbutas neinformavo nei tuometės sveikatos apsaugos viceministrės, nei premjero patarėjo. Teigiama, kad dėl atlygio Š.Narbutui iš valstybės biudžeto už COVID-19 reagentus buvo sumokėta 303 tūkst. eurų daugiau, nei kainavo reagentai.
Tačiau VAT jokio nusikaltimo neįžvelgė. Teismas atkreipė dėmesį, kad Š.Narbuto gautas tarpininkavimo mokestis buvo ne valstybės, o Ispanijos bendrovės pinigai, todėl tai negali būti laikoma sukčiavimu.
