Dėmesys dviem Kauno regiono savivaldybėms nestebina, nes tiek mieste, tiek rajone nustatytos išmokos – vienos didžiausių šalyje. Štai vien Kauno tarybos nariams per metus atseikėjama pusė milijono eurų.
Labiausiai prokurorus stebina aplinkybė, kad tarybos nariai sugeba puikiai skaičiuoti ir lėšas panaudojo tiksliai iki paskutinio cento. Šia savybe pasižymėjo tiek konservatoriai, tiek politinio komiteto „Vieningas Kaunas“ atstovai.
Negana to, šią savaitę paaiškėjo, kad švietimo, mokslo ir sporto ministrė J.Šiugždinienė iš Kauno biudžeto yra gavusi 13,8 tūkst. eurų išmokų, mat taip pat kelerius metus dirbo Kauno tarybos nare.
Galima jau dabar spėti, kad prokuratūros tyrimas tarybos narių pernelyg neišgąsdins, – jie gavo tai, ką numato šalies įstatymai ir jų pačių priimti tarybos sprendimai.
Ministrė J.Šiugždinienė taip pat nesuprato raginimų atsistatydinti, nes tikino visada teikusi ataskaitas, kaip tai numato reglamentas. Ji nepaėmė nė euru daugiau, negu priklauso, – bent jau niekas nepateikė tokių duomenų.
Per mažai kontrolės? Galbūt, tačiau Kauno meras V.Matijošaitis visada kalbėjo apie būtinybę mažinti biurokratijos aparatą ir vienodas sąlygas visiems tarybos nariams, neišskiriant jų politinių pažiūrų.
Kodėl tarybos nariai turėtų atsisakyti teisėtai gaunamų lėšų, kai Seimo ar Vyriausybės nariai rodo visai kitokių pavyzdžių, kuriuos paaiškinti dar sunkiau?
Štai Liberalų sąjūdžio atstovo parlamente, aplinkos ministro S.Gentvilo išlaidos, susijusios su parlamentine veikla, per pirmuosius tris šių metų mėnesius siekė net 4270 eurų.
3065 eurai buvo skirti viešosios informacijos rengėjų teikiamoms paslaugoms, 656 eurai – transporto priemonei eksploatuoti, techninei priežiūrai, remontui, o 317 eurų – tarnybinių telekomunikacijų paslaugoms.
Kaip S.Gentvilas sugebėjo išleisti beveik tūkstantį eurų transporto priemonei eksploatuoti bei telekomunikacijų paslaugoms žinant tai, kad visi ministrai naudojasi tarnybiniu automobiliu bei tarnybinėmis telekomunikacijų priemonėmis?
Kaune pradėtas tyrimas bylos perdavimu į teismą gali baigtis tik tokiu atveju, jeigu kuris nors suįžūlėjęs tarybos narys miesto lėšas ištaškė laisvo elgesio merginoms, azartiniams lošimams ar triukšmingam pobūviui su draugais, tačiau tai įrodyti bus itin sunku.
Kaip gali būti, kad tarybos nariai išlaidas veiklai suskaičiuoja cento tikslumu? Labai gerai, galima tikėtis, kad jie taip tiksliai skaičiuos ir išlaidas, susijusias su miesto reikalais.
Tokiame fone galima apeliuoti tik į moralinę elgesio pusę – ar tikrai „Vičiūnų grupės“ vadovui Š.Matijošaičiui ir kitiems taryboje dirbantiems milijonieriams reikalingos išmokos?
Žinoma, kad reikalingos, kitaip priartėtume prie socialistinės lygiavos, kurią su siaubu prisimena vyresnioji karta.
Visiems tarybos nariams už tą patį darbą turi būti atlyginama sąžiningai ir visiškai nesvarbu, apie kokią pinigų sumą kalbama.
Jeigu prekybos centro kasoje paaiškėja, kad sumokėti už pirkinius trūksta vos vieno euro, paaiškinimai apie sunkią finansinę būklę negelbės. Kasininkei visiškai nesvarbu, ar to euro pritrūko milijonieriui, ar varguoliui.
O Š.Matijošaičiui nepavyktų išsisukti, jeigu staiga kurioje nors „Vičiūnų grupei“ priklausančioje įmonėje be jokių argumentų jis staiga sumanytų darbuotojams mokėti mažesnį atlyginimą, negu suderėta.
Dalis gyventojų svarsto, kad tarybos nariams išvis nereikėtų skirti jokių išmokų, nes savivaldybės koridoriuose jie esą gauna vertingos informacijos savo veiklai, o informacija – didžiausias turtas.
Miesto valdžia kažkiek lėšų sutaupytų, tačiau daugelyje šalies rajonų išvis neliktų žmonių, norinčių dirbti tarybos nariu. Partijoms surasti aktyvių ir sumanių politikų jau dabar kyla didelių sunkumų.
Galbūt paprasčiau būtų dabartines išmokas tarybos nariams prilyginti atlyginimui ir vieną kartą užbaigti žaidimus su čekių rinkimu, išlaidų ataskaitomis ir vėliau kylančiais dirbtiniais skandalais.
