Vienintelis partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovas Seime R.Žemaitaitis savo nemažą populiarumą ir gana aukštą vietą nacionaliniuose reitinguose stengiasi išlaikyti ne tik kritikuodamas valdžią dėl ekonominių ar socialinių reikalų, bet ir priekaištaudamas jai už paramą tarptautinėms sankcijoms Rusijai ir apskritai griežtą antikremlišką laikyseną.
Politiko pakalbėjimai šiomis temomis tokie nuoseklūs, kad yra sulaukę ir itin palankaus Maskvos propagandos dėmesio.
Bet šią savaitę R.Žemaitaitis savo „Facebook“ paskyroje nutarė pasipiktinti tuo, kad Izraelio valdžia ėmėsi griauti palestinietišką mokyklą netoli Betliejaus, ir už tai Izraelį palygino su Rusija, bombarduojančia mokyklas Ukrainoje.
Anot politiko, būtent tokie Izraelio veiksmai esą skatina neapykantą žydams ir pacitavo seną lietuvišką vaikišką skaičiuotę su raginimu užmušti nuo kopėčių nukritusį žyduką.
Tuo pasipiktino ir įvairaus rango Lietuvos politikai, ir užsienio šalių ambasados, ir įtakingos tarptautinės organizacijos, pavyzdžiui, Amerikos žydų komitetas.
Dėl galimo neapykantos kurstymo tyrimą pradėjo prokurorai, Seime prabilta apie galimą apkaltą šiam parlamentarui. Tačiau politikas savo žodžių ne tik neišsižadėjo, bet ir puolė į kontrataką – išvadino žydus barbarais, o Izraelio ambasadorę Lietuvoje – komunistuojančia.
Kai kurie žydų kilmės Lietuvos piliečiai piktinosi sulaukę R.Žemaitaičio pareiškimų, kad reikia išvyti juos iš Lietuvos, ir pasityčiojimų cituojant tą patį vaikišką eilėraštuką.
Žodžiu, skandalas įsisiūbuoja ir įgyja naujas formas. Aišku, dar anksti prognozuoti, kad jis baigsis apkalta šiam Seimo nariui. Klausimas, ar ji apskritai prasidės.
Juk antai kiek laiko parlamentas tąsosi su artimu R.Žemaitaičio politiniu giminaičiu P.Gražuliu, kuris yra netgi nuteistas. Tačiau dabar jam apkaltos procedūra pradėta dėl to, kad jis balsavo už kitą Seimo narį.
Bet kokiu atveju R.Žemaitaičio pareiškimai – ne mažiau rimtas dalykas. Juolab kad jie panašūs į tyčinę provokaciją siekiant įkaitinti atmosferą ir sukelti kuo daugiau triukšmo.
Žinoma, šis politikas pirmiausia stengiasi dėl savo rinkėjų, kurie jam entuziastingai pritaria.
Tačiau toks triukšmas – ir tikra dovana Rusijos propagandai, ir daliai politikų bei žiniasklaidos Vakaruose.
Vis dėlto neįmanoma nematyti, kad daugelis R.Žemaitaičiu dabar besipiktinančių ir raginančių jį „išmėžti“ iš Seimo politikų, ypač valdančiųjų, irgi turi silpną vietą. Tai – neskaidraus savivaldybių tarybų nariams skirtų išmokų jų veiklai pasisavinimo skandalas, šią savaitę įsisukęs ir į Vyriausybės viršūnes.
Nieko keista – juk tarp dabartinių ministrų yra ne vienas buvęs savivaldybių tarybų narys. O skandalo epicentre atsidūrė konservatorių švietimo, mokslo ir sporto ministrė J.Šiugždinienė, kuri buvo Kauno miesto savivaldybės tarybos narė.
Skandalą įsukęs visuomenininkas A.Tapinas pirmiausia paskelbė, kad tarp ministrų taip pat yra tokių, kurie, būdami savivaldybių tarybų nariai, be jokios realios atskaitomybės panaudojo maksimalias išmokų sumas.
Pati premjerė I.Šimonytė neapdairiai pareiškė, kad jei tikrai tokių yra, jie turi be jokių ypatingų sąlygų atsistatydinti.
Tuomet paaiškėjo, kad kalbama apie J.Šiugždinienę, kuri, kaip ir visi tuomečiai Kauno miesto tarybos nariai, per kadenciją panaudojo per 13 tūkst. eurų.
Po šito fakto premjerė pritilo, o J.Šiugždinienė stojo į gynybą – pasak jos, kadangi pagal nustatytą tvarką labai konkrečiai, už ką leistos lėšos, atsiskaityti neprivaloma, reikėjo tik atsiskaityti labai „bendrai“, ką ji esą ir darė.
Suprask, taip, kaip manė esant reikalinga.
Išties savivaldoje galioja atskaitomybė, panaši kaip ir lėšų parlamentinei veiklai leidimo tvarka Seime, kur bent jau viešai skelbiami tik bendri skaičiai sumų ir prekių ar paslaugų rūšies pavadinimai.
Tuo metu konkreti informacija nei visuomenei, nei žiniasklaidai neprieinama. Be to, savivaldos politikai netgi neprivalo tokių žinių pateikti.
Bet tokie ministrės pasiteisinimai, kad tai buvo neprivaloma, primena prezidento G.Nausėdos aiškinimus, kodėl jis neužpildė Vyriausiosios rinkimų komisijos anketos grafos apie buvusią narystę komunistų ar kitose partijose.
Iš tokių G.Nausėdos pasiteisinimų juokėsi ir konservatoriai. O dabar prezidentas dešiniesiems vėl primena jų rinkimų pažadus būti skaidriausia ir principingiausia Lietuvos valdžia.
Iš konservatorių, J.Šiugždinienės ir I.Šimonytės šaiposi ne tik R.Žemaitaitis, bet ir kita opozicija.
Tiesa, dalis jos atstovų juokiasi šiek tiek santūriau arba išvis tyli. Mat patys, kažkada buvę savivaldybių tarybų nariai, greičiausiai irgi nerastų savo čekių, liudijančių, už ką išleistos tokios pačios ar didesnės sumos.
Tragikomiškai atrodo ir skubūs mėginimai šią problemą spręsti iš principo – nustatant naują atskaitomybės tvarką arba inicijuojant algų kėlimą tarybų nariams, tas išmokas vokeliuose integruojant į oficialius atlyginimus. Šie bandymai, aišku, nesėkmingi.
Ar ministrė, kuri dabar greičiausiai karštligiškai ieško bent kokių nors čekių ar raštų atbuline data, vis dėlto bus priversta pasitraukti iš posto?
Galbūt. Bet tik tuo atveju, jei dešiniųjų viršūnės pamatys, kad yra pavojus prarasti dalį rinkėjų.
O po to lauksime, kas įklius kitas. Arba kito skandalo iš kitos sudegusio teatro operos.
