„Šeimų sąjūdis“ prieš visuotinį susirinkimą regionų apklausė, ką darysime toliau, kadangi mitingai, puikiausiai matome, nieko nepasiekia nei Lietuvoje, nei Prancūzijoje, nors ten mitingai skiriasi nuo Lietuvos.
Patys supraskite, kad, galima sakyti, priversti esame. Ir visuotinis susirinkimas pritarė bet kokia kaina kurti politinę jėgą“, – kalbėjo R.Grinevičius.
R.Grinevičius nurodė, kad yra įvairių variantų, kaip „Šeimų sąjūdis“ galėtų tapti politine jėga. LŠS pirmininkas pasakojo, kad siekiama suvienyti įvairias, mažesnes politines jėgas.
Anot jo, organizacija kalbėjosi su visomis panašių vertybių partijomis – nuo „Krikščionių sąjungos“ iki „Drąsos kelio“, tačiau iššūkių kyla dėl to, kad šių partijų pirmininkai nenori prarasti lyderio postų.
„Pernai ėmėmės visų priemonių, kad mažąsias partijas, kurios yra mūsų pažiūrų – vienos skaitlingesnės, kitos praktiškai jau mirusios – sujungtume ir suvienytume, kad iš tų 8–9 partijų liktų viena partija.
Vyko trys susitikimai – pirmas susitikimas daug vilties davė, praktiškai visi pasisakė, kad būtina tai daryti, kitas susitikimas jau prastyn, trečiame susitikime rezultatas buvo nepasiektas.
Dar kartą įvardijome, kad būtent šių mažųjų partijų susivienijimas, susijungimas priklauso nuo tų partijų vadovų. Jeigu vadovas įsivaizduoja, kad be jo partija žus, kad jeigu partijos susijungs, vadovas neteks savo postų – tai man graudu ir juokinga“, – kalbėjo R.Grinevičius.
„Čia yra Lietuva, čia žmonės nori ar tai garbės, ar aukštumos, o galiausiai kenčia valstybė“, – pridūrė jis.
Tuo metu prezidento rinkimai, anot R.Grinevičiaus, „Šeimų sąjūdžiui“ neaktualu. Tiesa, jis neatmetė, kad prezidento rinkimuose partija galėtų palaikyti Igną Vėgelę.
Šiemet „Didysis šeimų gynimo maršas“ – kitoks
Šeštadienio popietę į Druskininkų K.Dineikos parką užsukusieji nesuklystų, į kokį renginį pateko – čia visus pasitiko „Lietuvos šeimų sąjūdžio“ plakatai ir vėliavos bei saugumą užtikrinantys policijos pareigūnai.
„Va tokių švenčių reikia daugiau. Kad būtų mažiau iškrypėlių“, – renginio dalyviams sušuko pro šalį dviračiu važiavęs vyras, o jo žodžiai buvo palydėti kelių asmenų plojimais.
Trečius metus iš eilės vykstantis „Didysis šeimos gynimo maršas“ šiemet, anot organizatorių, yra nepolitinė šventė – tiesiog minima Tarptautinė šeimos diena.
Tiesa, pačių šeimų šeštadienį šventėje, atrodytų, mažuma – daugiausiai po parką vaikštinėjo ir organizatorių sveikinimo kalbų klausėsi vyresnio amžiaus žmonės, senjorai.
Apskritai šiemet šventėje dalyvavo kiek mažiau žmonių nei organizatoriai tikėjosi – nors leidimas renginiui išduotas 500–3,5 tūkst. dalyvių, skaičiuojama, kad šeštadienį popiet parke buvo apie 200–300 žmonių.
Pats R.Grinevičius nesiėmė skaičiuoti, kokio susidomėjimo sulaukė organizacijos renginys.
„Kadangi tai nėra politinis renginys, jokių planų apie žmonių skaičių ar kiekį – tokio reikalavimo mes nekeliame“, – tikino jis.
Tuo metu politinio pobūdžio renginį „Lietuvos šeimų sąjūdis“ organizuoja kitą savaitgalį – įvyks tarptautinė konferencija.
„Konferencijos pavadinimas, iš anglų kalbos išvertus, yra „Saugant tradicines vertybes – gelbėkime Europą kartu“. (...) Pagrindiniai klausimai – partnerystė, Stabulo konvencijos, atsivertimo terapijos, žmogaus teisių pažeidimai – kaip sakoma, kitų pažiūrų žmonės nori kitų pažiūrų žmones priversti galvoti taip, kaip galvoja jie“, – kalbėjo R.Grinevičius.
Ir iš tiesų politikos šių metų „Šeimų gynimo marše“ buvo mažai. Renginio metu grojo muzika, organizuotos įvairios veiklos vaikams.
Pirmą kartą „Didysis šeimos gynimo maršas“ buvo surengtas 2021-ųjų gegužės mėnesį, Vingio parke, Vilniuje. Tąkart renginys sulaukė apie 10 tūkst. žmonių.
Tuo metu pernai renginys surengtas privačioje kaimo turizmo sodyboje Jadagonyse, Kauno rajone. Skaičiuota, kad 2022-aisias „Šeimos gynimo marše“ sudalyvavo apie tūkstantį žmonių.
